Lietuvoje vaikai bus mokomi emocinio raštingumo

Psichologų, ugdymo ekspertų ir „Jaunimo linijos“ duomenimis, pandeminė įtampa šalyje reikšmingai paveikė vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą. Lietuvos ekspertų pastangomis, pasirėmus Suomijos švietimo sistemos pavyzdžiu, buvo sukurtas pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės mokykla“.

Jis šalies ugdymo įstaigose startuoja šį rudenį. Pirmoji jį pritaikysianti mokslo įstaiga – „Šiaurės licėjus“. Įvertinus projekto sėkmę, emocinio raštingumo ugdymas bus perkeliamas į kitas šalies mokyklas ir ugdymo įstaigas.

„Jaunimo linijos“ vadovė: emocinio raštingumo reikia pradėti mokytis kuo anksčiau

„Jaunimo linija“ kasmet sulaukia iki 50 tūkstančių skambučių iš žmonių, kuriems reikalinga emocinė parama. Net dešimtadalis jų – suicidinio pobūdžio. Pasak organizacijos vadovės Dianos Bukantaitės, nei skambučių skaičiai, nei pobūdis iš esmės nesikeičia daugybę metų. Tai rodo sistemines vaikų ir jaunimo ugdymo spragas.

„Šių metų pavasarį „Jaunimo linijos“ savanoriai virtualiai aplankė 30 Lietuvos mokyklų bei bendravo su 1500 moksleivių – jiems pasakojo, kaip atpažinti savo jausmus ir kaip išdrįsti apie juos kalbėti. Dalindamiesi, kokių žinių apie emocinę sveikatą jiems trūksta, moksleiviai minėjo, kad norėtų daugiau sužinoti, kaip valdyti stresą, kaip padrąsinti save kalbėti apie jausmus ir tapti emociškai stipresniems. Ypač svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės turėtų galimybę gauti psichologinio atsparumo žinių ir emocinės sveikatos temai atsirastų vietos kiekvienos klasės pamokų tvarkaraštyje“, – teigia D. Bukantaitė.

Priešmokyklinių ir pradinių klasių moksleiviams – 7 savaičių kursas

„Laimės mokykla“, jos kūrėjų teigimu, nėra tipinis užsiėmimas. Jis truks ribotą laiką – septynias savaites. Užsiėmimai bus pradėti nuo ypač ankstyvo amžiaus – priešmokyklinių ir pradinių klasių. Paraleliai pradėta rengti metodika, skirta 5–8 ir 9–12 klasių moksleiviams.

Kuriant šią ugdymo praktiką, pasiremta dešimtmetį Suomijos švietimo sistemoje sėkmingai veikiančia emocinio raštingumo patirtimi. Suomija kaip pavyzdys šalies ekspertų pasirinkta neatsitiktinai – JTO vykdomame „Laimės Indekso“ tyrime šalis užima pirmą vietą. Kaip vieną pagrindinių laimingo gyvenimo priežasčių šioje šalyje ekspertai įvardija pažangiausią pasaulyje Suomijos švietimo sistemą.

„Laimės mokyklos“ koncepcijos sumanytojas ir įkūrėjas Almantas Dulkys teigia, kad, rengiant emocinio raštingumo ugdymo metodiką, didžiausias dėmesys buvo skirtas ugdymo kokybei: „Šį rudenį pradedančią veikti metodiką kūrė viena stipriausių psichologijos eksperčių Lietuvoje – Glasgo Kaledonijos universiteto psichologijos mokslų daktarė Akvilė Daniūnaitė. Šios ekspertės sukauptos tarptautinės kompetencijos ir dešimtmetį trunkanti praktinė patirtis įgalina psichologijos mokslą matyti integraliai, o praktikas adaptuoti išskirtinai atitinkamo amžiaus grupės vaikams“, – sako jis.

„Laimės mokyklos“ mokytojai bus „Jaunimo linijos“ savanoriai. A. Dulkio teigimu, atsižvelgiant į tai, kokią sudėtingą atranką jiems tenka pereiti iki galimybės savanoriauti, tai – išskirtinės motyvacijos žmonės, kurie gali pirmieji šalyje imtis tokio atsakingo iššūkio užauginti naują laimingų žmonių kartą.

Visą gyvenimą tarnaujantys įrankiai

Koncepcijos kūrėjo A. Dulkio teigimu, praktikai pasiteisinus ir pasiekus ilgametį įdirbį, reikšmingai keisis vaikų supratimas apie emocinius iššūkius.

„Užaugę vaikai patirs nebe patyčias, o mobingą, nebe draugų atstūmimą, o santykių krizes, nebe nepasidalinimą, o didžiulius verslo kūrimo iššūkius. Tie, kurie iš anksto, saugioje aplinkoje bus įgavę psichologinius instrumentus valdyti savo emocijas bei objektyviai reaguoti į nutikusį įvykį, padės ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, kolegoms ir net visuomenei“, – sako jis.

Anot A. Dulkio, norint pasikonsultuoti su vaikų psichologijos specialistais net privačiose klinikose, šiuo metu tenka laukti keletą mėnesių, o tokių paslaugų kainos neretai siekia apie pusšimtį eurų už vienkartinį apsilankymą.

„Laimės mokyklą“ kuriame ir kaip galimybę reikšmingai sumažinti tėvų bei valstybės patiriamas išlaidas. Mes skaičiuojame, kad viena pamoka kainuos bent tris ar keturis kartus mažiau nei vienkartinė vaikų psichologo konsultacija. O sukuriama vertė yra kur kas tvaresnė ir tampa įrankiu, kuriuo galima naudotis visą gyvenimą“, – sako jis.