Lietuvos aklųjų biblioteka: siekiant, kad skaityti galėtų visi

Pastarieji metai LAB buvo vertybinio virsmo laikotarpis. Visa jos bendruomenė ieškojo atsakymų, kaip biblioteka gali tapti dar atviresnė tiems, kuriems skaitymas yra didžiulis iššūkis, ką dar galima padaryti, kad būtų įgyvendinta bibliotekos misija ir skaityti galėtų visi.

Skaitantiems savaip LAB atveria galimybę tobulėti, bendrauti, pažinti pasaulį ir save, o tai reiškia ir kintantį požiūrį į skaitytojų auditoriją. Šiandieninė teisinė aplinka, tarptautiniai Lietuvos susitarimai, šalyje galiojantis Autorių teisių įstatymas įpareigoja informacija aprūpinti visus, kuriems tradiciniai informacijos pateikimo būdai yra neprieinami.

Kryptingai dirbdama su naujomis auditorijomis, biblioteka suteikė kabinetą privačia tėvų iniciatyva įkurtai organizacijai „DYSLEXIA centrui“. Su centru bendradarbiaujama dalinantis garsinėmis knygomis, organizuojami užsiėmimai skaitymo sunkumų patiriantiems vaikams, padedant jiems susidraugauti su knyga. 2020 m. LAB prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“ ir paragino įsitraukti visas šalies mokyklas bei kultūros institucijas, juk disleksiją turinčių žmonių pasaulyje yra apie 10 procentų, o visuomenė, net mokyklų bendruomenės apie šį sutrikimą žino dar labai mažai.

Toliau stiprinamas LAB kompetencijų centro vaidmuo. Siekiant sklandžiai bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, specialistams organizuojami seminarai apie autorių teises, Marakešo sutarties (sutartis dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ir įprasto spausdinto teksto negalintiems skaityti asmenims) įgyvendinimą, viešosios informacinės aplinkos pritaikymą bei lengvai suprantamos kalbos (angl. easy to read) metodą. Bibliotekos parengta nauja tiflotyros koncepcija leis prisidėti prie spartesnių negalią turinčių žmonių integracijos procesų, aprūpinti specialistus naujausia literatūra, vykdyti tyrimus, dalintis aktualia užsienio kolegų patirtimi.

Pradžia: aklųjų institutai ir koklinė krosnis

Pirmosios neregintiems moksleiviams bei suaugusiesiems skirtos bibliotekos gimė kartu su neregių švietimo Lietuvoje pradžia ir buvo įsikūrusios tuomečiuose aklųjų institutuose. Kauno aklųjų instituto, įsteigto 1927 m., bibliotekoje saugoti tiflologiniai leidiniai ir Brailio abėcėlės latvių, vokiečių bei esperanto kalbomis. Vėliau Vilniuje įkurta aklųjų mokykla taip pat turėjo biblioteką. Suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas tik po Antrojo pasaulinio karo (1947–1961 m.). Neilgai trukus, 1962 m. pabaigoje, išleista pirmoji lietuviška garsinė knyga – Eduardo Mieželaičio eilėraščių rinkinys „Žmogus“.

„Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus kombinato biblioteka pirmiausia buvo įsikūrusi Labdarių gatvėje Nr. 7, antro aukšto kampiniame kambaryje, kuris buvo maždaug 18 kvadratinių metrų ploto. Jame stovėjo lentynos su Brailio rašto knygomis, rašomasis stalas, kelios kėdės, fotelis, kampe – koklinė krosnis. Be abejo, darbo sąlygos bibliotekininkei buvo prastos“, – rašė Valentinas Vytautas Toločka.

1966 m. sausio 1 d. atskiros Lietuvos aklųjų bibliotekos buvo sujungtos – ši data ir laikoma Lietuvos aklųjų bibliotekos gimimo diena. Pirmuoju bibliotekos direktoriumi tapo jau minėtas V. V. Toločka. „1966 m. pradžioje įvykusi Lietuvos aklųjų bibliotekų centralizacija išsprendė darbo organizavimo, knygų fondų tvarkymo, informacinio aklųjų aprūpinimo sistemos kūrimo, skaitytojų aptarnavimo, metodinio vadovavimo ir kitus klausimus“, – prisimena Jadvyga Kuolienė, ilgametė LAB direktorė.

Per daugiau kaip pusę amžiaus bibliotekai vadovavo penki direktoriai: dr. V. V. Toločka (1930–2019), Stasys Stasiulis (1939–1995), J. Kuolienė (g. 1936), dr. Rasa Januševičienė. 2019 m. pavasarį bibliotekos direktore tapo Inga Davidonienė.

1991 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos taryba nusprendė Lietuvos aklųjų biblioteką perduoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos žinion ir taip neregių vardu įteikė Lietuvai didžiulę dovaną, kuria iki šiol džiaugiasi visi, negalintys skaityti įprasto spausdinto teksto. 1995 m. LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų.

Skandinaviškas impulsas skaitmenizacijai

Prieš ketvirtį amžiaus bibliotekos darbuotojus maloniai nustebino dovana iš Švedijos ir Suomijos analogiškų bibliotekų – gautos siuntos su pirmaisiais kompiuteriais. Prasidėjo skaitmenizacijos ir interneto era. Nenuostabu, kad šiuo metu technologiniai pokyčiai labiausiai yra palietę garsines knygas – pagrindinį LAB kuriamą produktą. Garsinių knygų laikmenos ir įrašų formatai per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai: nuo knygų, įrašytų magnetinėse juostose, pereita prie garso kasečių, vėliau – kompaktinių plokštelių, po to – skaitmeninių formatų.

2002 m. pasirodė pirmosios garsinės knygos, įrašytos į CD Mp3 formatu. Į kompaktinę plokštelę tilpo iki 25 valandų balsu skaitomos informacijos! Skaitytojai, užuot atėję į biblioteką su didžiausiu turimu krepšiu, kad tilptų atostogoms pasirinktos knygos, skaitysimus kūrinius galėjo parsinešti švarko kišenėje ar rankinuke.

Per 55 metus pasikeitė ne tik garsinių knygų formatai, bet ir leidiniai Brailio raštu. Prieš dvidešimt metų lietuviška Brailio abėcėlė buvo reformuota: pakeistos kelios raidės, įvestas aštuonių taškų Brailio raštas. Šiemet Brailio raštas papildytas specialiu ženklu didžiosioms raidėms žymėti. Regintys žmonės net neįtaria, kad neregiai skaitydavo knygas, kuriose po taško nebuvo rašoma didžioji raidė! Tad iškiliojo rašto vartotojams tenka nuolat mokytis, prisitaikyti prie pokyčių, naujovių ir vytis technologinę pažangą.

Prie kompiuterio prijungus prietaisą, vadinamą Brailio eilute, kompiuterio ekrane rodomą tekstinę informaciją galima perskaityti Brailio raštu, taip pat skaityti BRF formato knygas, saugomas virtualioje bibliotekoje ELVIS. Vis dėlto dažnas Brailio rašto vartotojas mieliau renkasi popierinę knygą. Biblioteka yra parengusi sąrašą, iš kurio skaitytojo pasirinktą leidinį atspausdina iškiliuoju raštu ir išsiunčia jam. Tokių knygų grąžinti nereikia.

Ne tik garsinės knygos, ne tik neregiams, ne tik LAB

2012 m. bibliotekoje buvo sukurta elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS). Tai yra virtuali biblioteka, kurioje saugomas skaitmenines ir garsines knygas galima atsisiųsti į savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Pradžioje virtuali biblioteka ELVIS buvo skirta tik regos negalią turintiems asmenims, o joje saugoti tik skaitmeniniai ir garsiniai leidiniai.

Ne taip seniai ELVIS atvėrė savo lobynus kur kas platesnei vartotojų grupei – visiems, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Nuo šiol ELVIS vartotojai gali būti ne tik silpnaregiai ar neregiai, bet ir asmenys, kuriems rega silpsta dėl amžiaus ar ligos (net jei ir neturi oficialiai nustatyto neįgalumo), vaikai, turintys mokymosi ar raidos sutrikimų, vaikai ar suaugusieji, turintys skaitymo sutrikimą (disleksiją), taip pat asmenys, kurie dėl fizinės negalios ar ligos negali laikyti knygos rankose, perversti puslapių, ilgai sėdėti. Būklių sąrašas nėra baigtinis – kiekvieną atvejį ELVIS komanda vertina individualiai.

ELVIS fonduose šalia 13 tūkst. pavadinimų populiarių įgarsintų knygų, žurnalų bei skaitmeninių knygų pritaikytais PDF, BRF ir DAISY formatais pamažu daugėja pačios moderniausios prieinamos informacijos formos: saugoma jau 12 filmų su garsiniu vaizdavimu, 5 garso spektakliai, 1 spektaklis su garso vaizdavimu.

Virtualioje bibliotekoje taip pat yra pritaikytų leidinių užsienio kalbomis: LAB užmezgus ryšį su tarptautine ABC platforma, lietuviški skaitmeniniai leidiniai tapo prieinami viso pasaulio vartotojams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, o Lietuvos vartotojai gali džiaugtis analogiškais leidiniais užsienio kalbomis. Nenuostabu, kad labiausiai laukiamos yra garsinės knygos rusų, lenkų kalbomis. Tačiau bendradarbiavimas su ABC – tai kur kas platesni vartai į pasaulį: vartotojai gali klausytis angliškų, ispaniškų, prancūziškų ir kt. garsinių leidinių!

2020 m. LAB pateikė užklausą Lietuvos higienos institutui, siekdama sužinoti, kiek Lietuvoje yra asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto. Atsakymas pribloškė – 450 tūkstančių (ir į šį skaičių neįtraukti disleksiją turintys asmenys). „Mes vieni jų niekada nepasieksime, – sako LAB direktorė I. Davidonienė. – Tik veikdami drauge su kitomis šalies bibliotekomis galime padėti šiems žmonėms atrasti skaitymo džiaugsmą. Išplėsti savo teikiamų paslaugų sąrašą ir tapti ELVIS ambasadore gali kiekviena biblioteka. Paradoksalu, bet didžiausias bibliotekų auditorijos augimo potencialas dabar slypi čia – negalinčiųjų įprastai skaityti grupėje.“

Ateitis – įtraukioji leidyba

Bibliotekai žvelgiant į ateitį, ieškoma glaudesnio dialogo su Lietuvos leidėjais, kad kuo daugiau pritaikytų leidinių rastųsi pačiose leidyklose. Informacijos prieinamumo požiūriu ir siekiant, kad kuo daugiau knygų būtų pritaikytos visiems, tai būtų esminis pokytis. Eiti šia linkme atsakingas institucijas įpareigoja vadinamasis Europos Sąjungos prieinamumo aktas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų), kuris įsigalios nuo 2025 metų. Dokumentas numato prievolę turintiems negalią žmonėms ES rinkoje užtikrinti prieinamus gaminius ir paslaugas. Prieinamumo reikalavimas keliamas taip pat ir elektroniniams leidiniams bei elektroninėms knygoms.

LAB aktyviai palaiko ir nacionalines iniciatyvas. Ji įsitraukė į autizmui draugiškų viešųjų bibliotekų tinklą, kad nė vienas žmogus nepatirtų atskirties nuo žinių ir knygų. „Tik dirbant išvien galima sukurti esminį pokytį, – pabrėžia I. Davidonienė. – O kuriant ateitį, svarbu atverti bibliotekas, kad bet kokius individualius gebėjimus turintis skaitytojas bet kurioje Lietuvos bibliotekoje gautų jam reikalingą informaciją ir knygą – tokią, kokią jis gali skaityti.“

Šis straipsnis publikuotas žurnalo Tarp knygų Nr. 5, 2021.