Lietuvos diplomatinė tarnyba Lietuvos okupacijos laikotarpiu: Lozoraičiai ir Šventasis Sostas

Šv. Jonas Paulius II Lietuvoje 1993 m. EPA nuotrauka

Seimas 2020 metus paskelbė Šventojo Jono Pauliaus II metais. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia vaizdo pokalbių ciklą, skirtą šiai iškiliai asmenybei.

Su istorikais, dvasininkais ir diplomatais prisiminsime popiežiaus veiklą, jo ryšius su Lietuva. Kalbėsime apie lietuvių išeivijos santykius su Šventuoju Sostu, Jono Pauliaus II įtaką Lietuvai kovojant dėl laisvės, popiežiaus diplomatiją, aptarsime, kokį pasaulį jis mums paliko.

Šiemet minimos dvi sukaktys: 100 metų nuo šios asmenybės gimimo ir 15 metų nuo popiežiaus mirties. Lenkų tautybės Karolis Wojtyła vyskupu tapo 1958 m. 1967 m. popiežius Paulius VI jį paskyrė kardinolu, o 1978 m. konklavoje K. Wojtyla išrinktas popiežiumi. Per kone tris dešimtmečius trukusį pontifikatą Jonas Paulius II aplankė 129 šalis. Prisidėjo prie komunizmo Europoje žlugimo, buvo Lietuvos bičiulis. 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis, prabėgus mažiau nei savaitei nuo sovietinės kariuomenės išvedimo, Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje.

Pirmojo pokalbio tema – „Lietuvos diplomatinė tarnyba Lietuvos okupacijos laikotarpiu: Lozoraičiai ir Šventasis Sostas“. Istorikę, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoją dr. Astą Petraitytę-Briedienę kalbina Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro darbuotoja dr. Ilona Strumickienė.

Pokalbyje svarstoma Lietuvos atstovybės prie Šventojo Sosto svarba Lietuvos diplomatinės tarnybos istorijoje, ypač Lietuvos okupacijos laikotarpiu, aptariama Jono Pauliaus II laikysena, kuri gerokai skyrėsi nuo ankstesnių popiežių, supažindinama, kokius ryšius ir santykius su popiežiumi palaikė diplomatai Lozoraičiai. Pokalbyje taip pat siekiama į Joną Paulių II pažvelgti diplomatų akimis.

Pasak A. Petraitytės-Briedienės, Jono Pauliaus II atėjimas ir veikla buvo didelis įvykis ir tarptautinės diplomatijos kontekste. Tarptautinėje erdvėje jis pats tvarkydavo svarbius reikalus, kurie lyg ir buvo padėti į stalčių, primiršti. „Jo gebėjimai, diplomatija buvo susipynusi su jo žmogiškumu ir asmenine patirtimi. Jo iškalba ir gebėjimai mums labai pasitarnavo. Ne tik mums, bet ir tarptautiniams santykiams, ypač šaltojo karo metais“, – teigia A. Petraitytė-Briedienė.

Pokalbių ciklą koordinuoja Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.