Lietuvos dizaino klasikas T. Baginskas: mums baisus buvo pompastiškas stalinietiškas stilius

Architektas su savo kūryba sovietmečiu turėjo galimybę apsilankyti Jungtinėje Karalystėje, Jemene, svajojo nuvykti ir į Japoniją, Kanadą.

2021 m. VDA leidykla išleido dizainerio T. Baginsko kūrybai skirtą dr. Rasos Janulevičiūtės parengtą knygą „Tadas Baginskas. Dizaino liudininkas“. Knygos pristatyme teigiama, kad nepakanka Tadą Baginską tituluoti profesionaliu Lietuvos dizaino pradininku, dizaino pedagogu – jo veiklos ir kūrybos laukas apima daugiau kaip 50 metų, du laikotarpius – sovietmečio ir atkurtos nepriklausomybės.

T. Baginskas sukūrė daug reikšmingų kūrinių, jo kūrybinės biografijos amplitudė labai plati – baldų, interjerų, aplinkos ir grafinis dizainas, architektūra. Visas sritis sieja esminis kūrybos sandas – sisteminis-probleminis projektavimas, kuris neleidžia užsisklęsti meninėje saviraiškoje, skatina mąstyti apie glaudžius kūrėjo, gamintojo ir vartotojo ryšius, kūrybos adresatą – žmogų, naudojantį dizainerio sukurtus daiktus.

Kalbinamas T. Baginskas prisipažįsta, kad nuo vaikystės mėgo vienatvę, ir būtent ši savybė jam padėjo tapti stebėtoju.

„Kai mama mane nuvedė į darželį, buvau labai nepatenkintas. Grįžau ir protestavau, kad nenoriu kartu su kitais vaikais melstis ir vaikščioti rankomis susiėmęs. O tai buvo vienuolių darželis. Iš tiesų mama teisingai padarė, kad nuvedė į vienuolių darželį, – Vilijampolėje prabėgusią vaikystę prisimena T. Baginskas. – Mama buvo labai griežta, bet teisinga. Ir dabar pagalvoju: genialūs buvo jos sprendimai. Kad prie bažnyčios arčiau stūmė ir kad architektūrą studijuočiau. Nes turėjau planą su draugu važiuoti į Peterburgą, tada Leningradą, kad gyvenčiau laisvai. Bet paklausiau mamos ir visą laiką už tai esu jai dėkingas. Kitur savęs neįsivaizduočiau.“

T. Baginskas prisimena, kad Kaune tarp jo kolegų, bičiulių sklandė toks pasakymas: „Vyrai, būkim europiečiais.“ Iš tiesų ši frazė apibūdino nenorą taikytis su primestu sovietmečio režimo stiliumi – ir aprangos, ir architektūros.

„Nenorėjome būti tokie, – pasakoja T. Baginskas. – Tas pompastiškas stalinietiškas stilius buvo baisus. Tie visi dalykai tarnauja diktatūrai. Jeigu laisva šalis – tai ir laisvas planavimas, laisvas miestas, tada ir įvairovė yra. 

Architektūroje būtinai turėjo būti klasikinis orderis. Graikų orderį dar buvo galima imituoti, bet paskui vis tiek dar žvaigždę arba kūjį ir pjautuvą kur nors reikėjo įdėti. Ir kai gavome projektuoti kioską, jau pradėjome konfliktuoti. Nes mes juk matėm Kauno architektūrą. Mūsų dėstytojai buvo jos autoriai: Lukošaitis, Peras, Šešelgis. Mes juos vadinom prancūzais, paryžiečiais. Ušinskas – Léger mokinys. Tokia publika buvo. Jie mūsų neagituodavo. Bet jų buvimas, jų stilius, jų kalba mums viską aiškiai rodė.“ 

Dokumentinių apybraižų ciklas „Gimę Pirmojoje Respublikoje“ skirtas supažindinti su ketvirtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje gimusiomis asmenybėmis, kurios savo gyvenimu bei darbais kūrė ir sujungė tris Lietuvas – tarpukario, sovietinę ir dabartinę nepriklausomą valstybę. Šio dokumentinio ciklo tikslas yra pristatyti ir išsaugoti sparčiai mus paliekančios kartos atstovų portretus.

Pirmosios Respublikos laikotarpis, trukęs nuo 1918 iki 1940 m., buvo trumpas, tačiau reikšmingų ekonominių ir kultūrinių pasiekimų kupinas laikas Lietuvos valstybei. Joje gimusi karta buvo ugdoma patriotine ir aiškiai nubrėžtų moralinių vertybių dvasia, kuri, kaip tvirtina vienas iš ciklo herojų geologas Vytautas Narbutas, leido atlaikyti šiems žmonėms tekusius fizinius ir dvasinius sovietinės okupacijos išbandymus. Turbūt neatsitiktinai ta pati karta ėmėsi lyderio vaidmens Lietuvos kelyje į nepriklausomybę Atgimimo laikotarpiu.

Tad kaip vaikystė tarpukario Lietuvoje paženklino herojų gyvenimą ir kokią jos įtaką jie atpažįsta šiandien? Kaip klostėsi visuomenės santykiai per dešimtmečius besikeičiant politinėms santvarkoms ir kultūrinėms įtakoms? Kaip Lietuvoje jaučiasi ir gyvena senas žmogus? Ar jis jaučiasi reikalingas, nepametęs ryšio tiek su savo šaknimis, tiek su dabartimi? Tokius klausimus kelia dokumentinės apybraižos „Gimę Pirmojoje Respublikoje“, jautriai perteikiančios iškilių, Lietuvos istorijai nusipelniusių asmenybių portretus, autoriai.

Ciklo herojai – dailininkė Saulė Kisarauskienė, širdies chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis, dizaineris Tadas Baginskas, geologas Vytautas Narbutas.

Tekstą parengė Jurgita Jačėnaitė.