Lietuvos Katalikų Bažnyčia sovietmečiu ir Jono Pauliaus II vaidmuo mūsų kelyje į laisvę

Stovi grupė dvasininkų. — Jonas Paulius II Lietuvoje. Popiežiaus kairėje – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis, dešinėje – Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Angelo Sodano. Už jų – kardinolas Vincentas Sladkevičius. Larisos Dmuchovskajos / LCVA nuotrauka

Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. yra paskelbęs popiežiaus, šventojo Jono Pauliaus II metais, prisimindamas ir pagerbdamas 1920 m. gegužės 18 d. gimusį ir beveik 27 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavusį Karolį Wojtyłą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, norėdama prisidėti prie popiežiaus šv. Jono Pauliaus II veiklos ir palikimo aktualizavimo, rengia pokalbių ciklą, skirtą šiai asmenybei.

Lietuvos viešojoje erdvėje Jonas Paulius II pirmiausia siejamas su jo 1993 m. vizitu į Lietuvą. Vis dėlto derėtų nepamiršti šio popiežiaus paramos Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir tikintiesiems sovietų okupacijos laikotarpiu – Vatikanui pavaldi Katalikų Bažnyčia tuomet buvo bene vienintelė legali institucija, kurios sovietų režimas neįstengė kontroliuoti, kur užuovėją rado asmens ir tautos laisvės idėjos.

Apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį sovietmečiu, bandymus komunikuoti su Vatikanu, reakcijas, kai popiežiumi buvo išrinktas lenkas, Jono Pauliaus II paramą Lietuvos katalikų pasipriešinimo judėjimui ir kt. pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius ARŪNAS STREIKUS, daugelį metų tiriantis Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį ir raidą sovietų okupacijos laikotarpiu.

Pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro darbuotoja dr. Ilona Strumickienė.