Skaitymo ir klausymo laikas

25 min.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-metis

Mikrojuostomiss į Vakarus patekusios „LKB kronikos“ ir užsienio kalbomis išleisti numeriai. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ekspozicijos nuotrauka

Simboliška, kad Romas Kalanta ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika tą patį 1972-ųjų pavasarį. Laisvės banga, vėliau sukėlusi visą atgimimo audrą. Kažin, ar tik sutapimas. Buvo atėjęs tam laikas, laisvė prisiartinusi.

Šiuos metu Seimas paskelbė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos metais. Virtinė jubiliejinių renginių. Rodos, penki iš Kronikos leidėjų ir platintojų įvairiu metu paskelbti Laisvės premijos laureatais. Du iš jų vyskupai, užėmę aukštas pareigas Bažnyčios hierarchijoje. Lietuvoje sunku nežinoti, kas buvo Kronika ir kodėl ji tokia svarbi. Pasipriešinimo ir kovos už laisvę simbolis, peržengęs Lietuvos sienas.

Spausdinta ir dauginta rašomąja mašinėle ant plono popieriaus, dabar Kronika tvarkingai surinkta ir išleista. Vienuolika spalvingų tomelių. Tačiau kronikos turinys ir istorija dar beveik netyrinėti. Gal per mažai laiko, kad galėtum viską vertinti mokslininko žvilgsniu. O gal mokslininkus varžo šventumo ir kankinystės aura, gaubianti šį pogrindžio leidinį. Filosofė Nerija Putinaitė susidomėjo Kronika ne jubiliejinių metų proga. Buvo nuostabu, kad mokslininkė ėmė tyrinėti pogrindžio spaudą, patį tos spaudos turinį, ne tik tai, kas ją leido, platino ir buvo už tai nubaustas.

Portretas.
Kunigas Julius Sasnauskas. Gretos Skaraitienės / „BNS foto“ nuotrauka
Nerija Putinaitė. Kristinos Tamelytės nuotrauka

Klausiu NERIJOS PUTINAITĖS, ar daug galėtų būti žmonių, mokslininkų ir šiaip smalsuolių, kurie būtų perskaitę visus 11 Kronikos tomų. Ir kodėl verta juos perskaityti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien