Lietuvos laisvė Z. Nekrošiaus ir V. Usinavičiaus fotografijose. Paroda Bernardinų bendruomenės centre

Tauta gyva tol, kol ji ne tik žino savo istoriją, bet ir ją brangina bei puoselėja. Lietuvos žmonių troškimas būti laisviems ir atkurti Nepriklausomybę buvo gyvas visus sovietų okupacijos metus – per partizaninį karą, neginkluotą pasipriešinimą, jis reiškėsi ir pogrindinėje spaudoje.

Šis Laisvės troškimas lyg naujos energijos pliūpsnis pavasarį pabudino Tautą Atgimimui, jo kupini rinkomės į tūkstantinius mitingus, akcijas, piketus, vykome apkabinti Baltijos jūros. Tautos valia atsispindėjo kylančiose trispalvėse, mūsų širdyse ir akyse. Atstatydami paminklus, kurdami Baltijos kelio stebuklą, skandavome žodžius „Laisvę Lietuvai!“.

Tas nepakartojamas Lietuvos kelio į laisvę akimirkas įamžino ir fotografai, kartu su Tauta išgyvenę Tiesos ir Teisingumo triumfą. To meto išgyventas emocijas geriausiai atskleidžia fotoaparato blyksnis ir poeto, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo Tarybos nario Justino Marcinkevičiaus žodžiai, parašyti 1991 m. fotografijų parodos katalogui: „Žiūrėkite, štai Lietuva išeina iš melo, smurto, kančios ir tamsos pasaulio. Iš ten, kur ji buvo pasmerkta mirti, išnykti, žūti. <…> Atgimimo šviesoje – kokia didelė, graži ir vieninga Lietuva! Ji jau apsirengusi laisve, ji jau veržiasi į nepriklausomybės žiburį, sušvitusį istorijos lange. Laisvė yra gėrio motina.“

Fotoobjektyvas fiksavo, kaip išaušo Laisvės diena – 1990 metų kovo 11-oji. Lietuvai tai buvo vilties ir iškovotos Laisvės diena, o Aukščiausiosios Tarybos deputatams – atsakomybės ir ryžto diena, kuri tapo pergalės diena, kai 22.44 val., 124 deputatams balsavus „už“, šešiems susilaikius, buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Šis virsmas iš priespaudos į laisvę buvo įamžintas unikaliose fotografijose.

Blogio imperija vis dar nenorėjo pripažinti, kad Lietuva tapo laisva. Ji įvairiausiais būdais – ekonomine blokada, demonstruodama karinę galią, grobdama pastatus – stengėsi grąžinti Lietuvą į sovietų glėbį.

1991 metais Laisvę mylintys mūsų šalies žmonės parodė pasauliui savo išskirtinę valią ir susitelkimą, gindami atkurtą Lietuvos valstybę nuo sovietų agresijos. Tragiškomis 1991-ųjų dienomis, kai žuvo mūsų Laisvės gynėjai, kai beginklė Tauta stojo prieš siautėjančio agresoriaus tankus ir automatų vamzdžius, fotografai, nepabūgę mirtino pavojaus, įamžino šią dramatišką blogio ir gėrio kovą. Jų fotografijos lyg žaibas apskriejo pasaulį.

Tauta, kaip moralinė galia, neturinti nei armijos dalinių, nei ginklų, su daina lūpose ir trispalvėmis rankose, skanduodama žodžius „Lietuva, Laisvė, Meilė“, ne tik iškovojo laisvę savo šaliai, bet ir ją apgynė.

1991 m. rugpjūtį griuvo melo ir blogio imperija, nusinešdama ir sovietų garbinamus stabus.

Lietuva vėl grįžo į laisvų valstybių šeimą, iš kurios ji buvo jėga išplėšta. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga fotografai Zenonas Nekrošius ir Virgilijus Usinavičius dar kartą dovanoja Lietuvai įamžintas nepakartojamas akimirkas ir išgyventas emocijas. Ši paroda kaip plazdanti trispalvė vėl suvienija mus visus, jungia praeitį ir dabartį, nutiesdama kelią į ateitį. Nuotraukos, kuriose užfiksuoti įsimintiniausi Lietuvos istorijos lūžio momentai, lėmę Lietuvos valstybingumo atkūrimą, ne tik atskleidžia Tautos dvasią ir nemarumą kelyje į Laisvę, bet ir įpareigoja mus visus saugoti ir branginti iškovotą bei apgintą Lietuvos Nepriklausomybę.

Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“ Bernardinų bendruomenės centre veiks iki vasario 27 d.