Lietuvos lenkų skautai. Dievui, tėvynei, artimui

Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga. Sąjungos archyvo nuotrauka

Ieva ir Karolina – Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos narės, abi jau ne vienus metus dalyvauja šios organizacijos veikloje.

Karolina pasakoja, kad į harcerių veiklą įsitraukė po to, kai ją pakvietė į mokyklą atėjusios vyresnės harcerės. „Pamaniau, kad norėčiau [prisijungti], ir žinojau, kad turėčiau pasiklausti tėvų, bet pagalvojau: „Tėvai bus ne prieš.“ Užsirašiau, atėjau į pirmą susitikimą, susižavėjau ir likau“, – pasakoja mergina. Ieva dalinasi, jog į harcerių veiklą įsitraukė pastūmėta pusseserės, nemokėdama lenkų kalbos. Ji pasiliko organizacijoje, nes per bendrus užsiėmimus jautėsi sustiprinta.

Merginos vardija įvairias harcerių veiklas – vaikų ir paauglių ugdymą, žygius, stovyklas, savanorystę. „Turime ir visai vaikučių iki dvylikos metų – tai vilkiukai. Jiems viską paaiškini per žaidimus. Yra vyresnių skautų – jų žaidimai skiriasi. Ne slėpynės, o kokia nors ekskursija, jie padeda per miesto šventes. O suaugusieji savanoriauja“, – pasakoja Karolina.

Publikaciją iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.