Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė: nuotolinis ugdymas(is) atskleidė daug opių problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant

Tačiau skurdžiau gyvenančios šeimos ne visos sugebėjo pasirūpinti, kad sudarytų tinkamas mokymosi sąlygas namuose, ir tėvai turėjo išeiti į prastovas, tai taip pat atsiliepė ir šeimų gerovei. Šiandien, praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos pradžios, deja, bet aistrų – ne ką mažiau.

Privalomas testavimas mokiniams ir pedagogams, mokymosi rezultatų prastėjimas ir nesibaigiantys COVID-19 židiniai ugdymo įstaigose visuomenei kelia nemažai aistrų. Apie švietimo sistemos dabartį ir ateitį, apie tai, kas laukia šalies moksleivių, kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente Karolina Pralgauskyte.

Neseniai tapote Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente. Kodėl jums svarbi ši pozicija ir kokią moksleivijos situaciją matote? 

Man šios pareigos nėra tik pozicija ar titulas. Visų pirma tai yra labai didelė atsakomybė ne tik sau, Lietuvos moksleivių sąjungos bendruomenei, bet ir visiems moksleiviams. Šios pareigos man yra svarbios, tikiu, kad Lietuvos moksleivių sąjunga yra ta organizacija, kuri visomis išgalėmis stengiasi kurti moksleiviams gražesnį rytojų, puoselėti svarbias ir reikšmingas vertybes bei auginti žmones, kurie kurs ir jau dabar kuria ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį.

Manau, kad šiuo metu moksleiviai išgyvena labai sunkų laikotarpį, nes pasikeitęs gyvenimo ritmas suteikė daug iššūkių, kuriuos įveikti nėra labai paprasta. 

Šiuo metu moksleivija yra kaip niekada sunkioje situacijoje. Kaip manote, ką šiandien reikia spręsti pirmiausia?

Manau, kad nuotolinis ugdymas(is) atskleidė daug opių problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant, tačiau nenoriu išsiplėsti apie ugdymo turinį ar nuotolinio mokymo(si) kokybę, atsiradusias spragas ir pan. Reikia garsiai kalbėti ir apie kitas skaudžias bei jautrias temas – nuotolinio mokymo(si) metu išryškėjo moksleivių atskirties problemos, virtualioje erdvėje vis dažniau pastebimi patyčių atvejai, pablogėjo mokinių psichikos sveikatos būklė, dalis moksleivių tapo demotyvuoti ir abejingi. Tikiu, kad šias temas reikia aktualizuoti ir kuo įmanoma greičiau mąstyti apie galimus problemų sprendimo būdus.

Žinoma, mūsų šalies švietimo sistema taip pat nėra tobula, aš esu tikra, kad vertėtų aktualizuoti ir garsiau kalbėti apie mokyklos mikroklimato, moksleivių psichikos sveikatos būklės, profesinio orientavimo, lytiškumo ugdymo kokybę. Tikiu, kad šios temos yra labai svarbios bei reikalingos ugdant save kaip asmenybę. Be to, viliuosi, jog artimoje ateityje mokyklos atsižvelgs ne tik į formalius akademinius rodiklius – egzaminų, kontrolinių darbų rezultatus – bet ir į moksleivių pažangą, progresą ir rezultatų pasiekimo procesą. 

Nerimsta aistros ir dėl privalomo mokinių ir mokytojų testavimo, kokia yra jūsų, kaip prezidentės pozicija ir ką daryti su tais pedagogais, kurie nesitestuoja arba nesiskiepija?

Manau, kad testavimas(is) yra viena iš priemonių, kaip kuo greičiau ir saugiau sugrįžti į mokyklas. Pasitikiu mokslu ir užsienio šalių patirtimis, kurios įrodo, jog testavimas(is) ir skiepijimas(is) yra puikios COVID-19 viruso valdymo priemonės, todėl raginu visus, turinčius galimybę, vakcinuotis, laikytis visų saugumo reikalavimų, testuotis ir prisidėti prie bendro imuniteto sudarymo, kad kuo greičiau sugrįžtume į įprastą gyvenimo ritmą.