2020 07 09

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Lietuvos senosioms girioms išsaugoti žmonės jau skyrė 15 tūkst. eurų

Elnias su gražiais ragais
Elnias. Dariaus Babelio nuotrauka

Vos prieš pusmetį įsteigtas Sengirės fondas šiandien mini iniciatyvai svarbią dieną – prie fondo idėja tikinčios bendruomenės jau prisidėjo 165 Lietuvos tautiečiai, iniciatyvą drauge parėmę 15 tūkst. eurų suma.

Prie Sengirės fondo Lietuvos gyventojai ir verslininkai jungiasi rūpindamiesi senaisiais Lietuvos miškais ir siekdami prisidėti prie nykstančios gyvūnijos, retų augalų rūšių išsaugojimo. Šiems tikslams įgyvendinti Sengirės fondas renka lėšas, kurios bus panaudotos pirmajam nevalstybine lietuviška sengire tapsiančiam miško sklypui įsigyti.

„Svarbu tai, kad visi drauge mes matome problemą – mūsų senųjų, gražiųjų girių ateitis nėra aiški. Gamta žmogui dovanoja stiprų ryšį, prieglobstį mintims ir ramybę, tad visa tai, kas joje yra likę žmogaus mažiausiai paliesta, vis daugiau mūsų buriasi išsaugoti ateities kartoms“, – sako Mindaugas Survila, Sengirės fondo idėjos iniciatorius ir vienas iš fondo įkūrėjų. 

 

Elnias su eglės šaka ant ragų
Elnias. Dariaus Babelio nuotrauka
Girioje auga medžiai
Sengirė. Mindaugo Survilos nuotrauka

Sidnėjuje gyvenanti lietuvių rašytoja Akvilina Cicėnaitė-Charles prisidėjo prie Sengirės fondo dėl jai artimos idėjos kurti ir saugoti senąsias girias, kur formuotųsi unikali, žmogaus neliečiama ekosistema, o su ja – ir saugi terpė tūkstančiams gyvybės formų klestėti.

„Pasaulyje, kuriame gyvename, dėl žmogaus veiklos nyksta ištisos augalijos ir gyvūnijos rūšys, jis tampa mums nebeatpažįstamas. Aš noriu grįžusi į Lietuvą atpažinti savo namus. Tad net menkiausias veiksmas, ar tai būtų finansinis indėlis į Sengirės fondą, ar sąmoningas pasirinkimas vartoti mažiau, ar begalė kitų sprendimų tvaresnei ateičiai kurti, yra geriau nei jokio, – sako A. Cicėnaitė-Charles. – Sengirės fondas man simboliškai reiškia, kad atėjo laikas ne tik imti iš gamtos, bet ir jai duoti – tiesiog leidžiant jai būti, tarpti ir klestėti be mūsų įsikišimo.“

Tikslas saugoti senuosius miškus artimas ir verslininkams, karantino metu ieškojusiems ramybės gamtoje. Moterų klubo ir bendradarbystės (angl. coworking) erdvės WHUB įkūrėjos teigia, kad ištikus pandemijai ir žmogiškajam ryšiui persikėlus į virtualią erdvę, kaip ir daugelį kitų verslų, jas ištiko nežinomybė.

„Ramybės puolėme ieškoti ir ją suradome tik gamtoje, tad sužinojusios apie Sengirės fondą norėjome prisidėti prie šios širdžiai artimos žmogaus misijos – saugoti ir tausoti tai, kas gamtoje trapu“, – sako bendraįkūrėja Justina Kasparavičienė.

Įveikusios pandemijos iššūkius ir sėkmingai suvienijusios pasaulio moteris virtualioje konferencijoje WHUB SUMMIT, moterų klubo įkūrėjos dalį lėšų nuo parduotų bilietų skyrė Sengirės fondui, taip prisidėdamos prie misijos išsaugoti Lietuvos miškus. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Žvirblinė pelėda tupi ant šakos
Žvirblinė pelėda. Dariaus Babelio nuotrauka

Pasak M. Survilos, pastebima žmonių, Sengirės fondo veiklai skiriančių lėšų ir reguliariai, o tai rodo augantį geranorišką įsitraukimą ir sąmoningumą. Kaip teigia vienas pirmųjų iniciatyvos rėmėjų Matas Ramoška – tai galimybė išsaugoti tai, kas be galo brangu. 

„Iš žmonių jaučiame stiprų pasitikėjimą idėja, kurį šie išreiškia ne tik finansine parama, bet ir aktyvią pagalba skleidžiant informaciją bei ryžtą, kurį jau parodė profesorius Vytautas Smailys, dovanodamas fondui savo paties miškų sklypus. Kaip ir teigia prisidėję tautiečiai, bet koks veiksmas – tai svarbi pagalba didelio bendro siekio link“, – sako Sengirės fondo komandos narė Aurelija Urbonavičiūtė.

Gegužės pradžioje buvęs tremtinys profesorius Vytautas Smailys fondui padovanojo 1,5 hektaro miško sklypą. Tai lemtinga dovana, įrodanti, kad projektas juda tinkama linkme, o dovanotas sklypas ateityje padės išlaikyti biologinę rūšių įvairovę Lietuvos miškuose. Be šio svarbaus įvykio, drauge su fondui skirtomis lėšomis po režisieriaus M. Survilos filmo „Sengirė“ pristatymo šiuo metu jau surinkta per 75 tūkst. eurų, kuriuos Sengirės fondo komanda skirs pirmajai Lietuvoje visuotinai lankytinai sengirei įkurti, kuri bus apsaugota nuo kirtimų.

Daugiau informacijos apie galimybes prisidėti prie Sengirės fondo veiklos galima rasti Sengirės fondo interneto svetainėje.

Apie Sengirės fondą. Sengirės fondas įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dviem „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir daugiau kaip 50 tarptautinių festivalių. Pusė seansuose surinktų lėšų skirta Sengirės fondui – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.

Sengirės fondo informacija