2021 02 11

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – trečias pašto ženklų blokas partizanams

Pašto ženklų blokas „Partizanų Lietuva“ (dailininkė – Aušrelė Ratkevičienė). Lietuvos pašto nuotrauka

Lietuvos paštas penktadienį, vasario 12 d., išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Bloke – du paštai ženklai, kuriuose pavaizduota dalis partizanų, pasirašiusių vieną svarbiausių šalies identitetui dokumentų – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją.

Vieno pašto ženklo nominalas yra 0,81 Eur, jis skirtas siųsti į ES šalis, kito nominalas – 0,84 Eur, jį galima siųsti į ne ES šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklų bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Proginis antspaudavimas vyks vasario 12 d. Vilniuje, pašto skyriuje adresu Totorių g. 8.

Tai jau trečias pašto ženklų blokas, skirtas už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams. Pirmajame (išleistas 2019 02 15) buvo pavaizduotas partizanų bunkeris ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija; antrajame (išleistas 2020 02 07) iliustruoti 4 iš 8 partizanų, pasirašiusių šį Lietuvai svarbų dokumentą; penktadienį išleidžiamas pašto ženklų blokas yra antrojo tęsinys – pašto ženkluose vaizduojami likę 4 partizanai, pasirašę deklaraciją: tai Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Bronius Liesys-Naktis ir Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis. 

Lietuvos valstybės tęstinumą įamžinęs dokumentas

Sovietinei okupacijai partizanai pradėjo priešintis dar 1944 m. vasaros pabaigoje. Iš pradžių tai buvo kuklūs pavieniai būriai. Vėliau, daugėjant savanorių ginti Lietuvos laisvę, jie išaugo į rinktines, apygardas ir sritis. 

1949 m. vasario mėn. Minaičių bunkeryje tarp Baisogalos ir Radviliškio įvyko svarbus įvykis – partizanų vadų suvažiavimas. Apie 20 dienų trukusiame suvažiavime nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), sudaryta jo vadovybė, svarstyta politinė bei ginkluotojo pasipriešinimo programa ir kiti klausimai. Svarbiausiu suvažiavimo įvykiu tapo vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo ir deklaraciją pasirašė 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas V. Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis. Pirmojo posėdžio metu patvirtintas organizacijos pavadinimas „Lietuvos laisvės kovos sąjūdis“ ir suformuota visuotinai patvirtinta vadovybė – LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas (jam suteiktas partizanų generolo laipsnis); LLKS visuomeninės dalies viršininkas – J. Šibaila-Merainis; LLKS visuomeninės dalies skyriaus viršininkas – B. Liesys-Naktis.

LLKS Deklaracijoje buvo užtikrintos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams, LLKS įteisinta kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, o jos Tarybą – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, deklaracija buvo kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos. 

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris nustatė šios LLKS Deklaraciją pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą. 

1949 m. vasario mėn. įvykęs visuotinis LLKS vadų susirinkimas buvo pirmas ir vienintelis. Sudėtingėjant padėčiai krašte, mažėjo rėmėjų skaičių,  vis sunkiau buvo susisiekti ne tik sričių štabams, bet ir greta veikiantiems būriams. Vis daugiau partizanų žūdavo ar būdavo suimami. Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją. 

Pašto ženklų blokas „Partizanų Lietuva“ (dailininkė – Aušrelė Ratkevičienė). Lietuvos pašto nuotrauka
Pašto ženklų blokas „Partizanų Lietuva“ (dailininkė – Aušrelė Ratkevičienė). Lietuvos pašto nuotrauka

Pašto ženkluose įamžinti partizanai iš arčiau

Vasario 12 d. išleidžiamame pašto bloke pavaizduoti 4 iš LLKS Deklaraciją pasirašę partizanai. 

Petras Bartkus-Žadgaila gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskrities Pakapurnio kaime. Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. 1947 m. jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis. Tais pačiais metais Žadgaila organizavo naują – Prisikėlimo – apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą. 1949 m. LLKS suvažiavime buvo paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi. Partizanams Žadgaila žinomas ir Alkupėno slapyvardžiu – partizanų spaudoje jis parašė ne vieną eilėraštį. Petras Bartkus-Žadgaila žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. Po mirties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, o 1998 m. gegužės 19 d. – pulkininko laipsnis.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV, Niu Britene. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į tėvynę. 1937 m. baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. 1945 m. 1946 m. buvo išrinktas Merkio rinktinės vadu, o 1947 m. – Dainavos. Nuo 1948 m. – Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, rudenį paskirtas Gynybos pajėgų vadu. 1950 m. Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais. 1956 m. spalį Kaune jis buvo suimtas, kankinamas, 1957 m. lapkritį sušaudytas Vilniuje. 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas, o 1999 m. – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. 2018 m. Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti jo palaikai. 

Bronius Liesys-Naktis gimė 1922 m. balandžio 16 d. progimnazijos direktoriaus šeimoje Ramygaloje. 1941 m. jo tėvai ištremti į Sibirą. Būsimas partizanas VDU studijavo žurnalistiką, buvo Lietuvos laisvės armijos narys. 1944 m. su broliu Antanu išvyko į Vokietijos žvalgybos mokyklą, ten mokėsi partizaninio karo taktikos. 1945 m. grįžo į Lietuvą, buvo Kęstučio apygardos partizanas. Nuo 1948 m. liepos buvo Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas. Nuo 1949 m. vasario mėn. – LLKS Tarybos prezidiumo narys. 1949 m. suvažiavimo metu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų kapitono laipsnis. Kaip ir Žadgaila rašė eilėraščius, partizanų bendruomenėje buvo žinomas Ėglio slapyvardžiu. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. 1950 m. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais, 1998 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis bei Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.

Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiaus Pužonių kaime. Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 m. Buvo Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo–Atžalyno rinktinės štabo viršininkas, vėliau – Prisikėlimo apygardos vadas. 1949 m. suvažiavime apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. 1950 m. gegužės 30 d. jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinkių Daugėliškių miške. 1950 m. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais, 1998 m. suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas ir pulkininko laipsnis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainėje.  

SVARBU. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklų, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę ar pieštukinius klijus.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos pašto informacija