Litvako S. Bahato knygos „Iš vaikystės rojaus į pragarą ir atgal“ sutiktuvės

Knygos pristatyme dalyvaus specialiai iš Izraelio atvykstantis Saadia Bahatas, knygos vertėjas Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Bieliauskas, smuikininkas Vytautas Mikeliūnas, publicistas Donatas Puslys, Pasaulio tautų teisuolių Juknelevičių sūnus Romualdas Juknelevičius. 

Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondo išleistoje autobiografinėje knygoje – Saadios Bahato gyvenimo istorija, kupina sunkiausių išbandymų Holokausto metais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui knygos autoriui buvo 11 metų. 1941 m. rugsėjo 6 d. Saadia su motina bei seserimi Lilija buvo atskirti nuo tėvo ir įkalinti Vilniaus gete.

Naciams likviduojant getą S. Bahatas 1943 m. rugsėjį buvo išvežtas į Soskį – darbo stovyklą Estijoje. Iš dešimčių tūkstančių žmonių, kalėjusių darbo stovyklose, knygos autorių likimas atvedė į vienintelį laivą, kuris buvo skirtas žydams išgabenti iš Estijos į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944-ųjų rugpjūtį pasiekus Štuthofo stovyklą, šešiems berniukams pavyko išvengti kelionės tiesiai į Aušvico–Birkenau dujų kameras. Vienas jų – šios knygos autorius.

Štuthofo koncentracijos stovykloje iškeitęs duonos kepalėlį į kito žmogaus vardą ir numerį, S. Bahatas išgyveno iki pat karo pabaigos. 1946-ųjų vasarį pagaliau pasiekęs Palestiną jis pateko į priešakinių karinių pajėgų būrius, kovojančius už Izraelio valstybės įtvirtinimą. Po to visą gyvenimą dirbo karo pramonės inžinieriumi, o išėjęs į pensiją tapo skulptoriumi.

S. Bahato tėvai Mendelis ir Šeina Bokšickiai buvo nužudyti Paneriuose (tėvas 1941 m. rugsėjį, mama – 1943 m. spalį). Iš didelės Bokšickių giminės liko gyvi tik Saadia ir jo sesuo Lilija, kuriai pavyko pabėgti iš Vilniaus geto. Neseniai 94-ąjį gimtadienį atšventusio Lietuvos žydo asmeninis pavyzdys yra vilties, žmogiškumo ir nepalaužiamos stiprybės liudijimas.

„Kartais naktimis aš vis dar išgyvenu tas baisias akimirkas, kurias man teko patirti. Tačiau mano gyvenimas visada yra nukreiptas į ateitį, – savo knygoje rašo inžinierius, skulptorius S. Bahatas. – Kai atsigręžiu atgal, stengiuosi prisiminti ir mėgautis džiugiais dalykais. Žinojau, kad esu vienas pasaulyje, tačiau turiu stengtis, kad išlikčiau gyvas.“

S. Bahato gyvenimo istorija prasideda 1928 m. Alytuje, kur jo tėčio šeima gyveno jau nuo XIX a. pradžios. Gimtinė Saadiai tokia brangi, kad ir dabar atvykęs jis vis dar pasijunta tuo mažu berniuku iš Alytaus. Bokšickių šeima Alytuje buvo labai gerbiama. Autoriaus tėvas – advokatas Mendelis Bokšickis – buvo Lietuvos patriotas ir visų gerbiamas Alytaus šviesuolis, savo visuomeninę veiklą pradėjęs dar prieš 1918 m. Tarp daugelio jo nuveiktų darbų yra ir Alytaus savanorių ugniagesių komandos įkūrimas. Dabar vienintelis Alytuje to meto liudininkas yra Bokšickių namas, dar vadinamas „namu su liūtukais“ – Vilniaus g. 27. Apie jį kalba ir Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje Alytaus sinagogoje, trečiame aukšte) veikianti paroda „Šalom, Alytau“. 

Renginys skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui.