Lk 1, 57–66. 80 „Jo vardas – Jonas“

Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę buvo suteikęs jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja. Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju.

Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“.

Kiti jai sakė: „Betgi niekas tavo giminėje neturi šito vardo“. Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.

Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą. Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.   Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.

Tuo tarpu kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – dr. Aurimas M. Juozaitis

Nors Joninės rytoj, tačiau šiemet liturginiame kalendoriuje šią iškilmę stumtelėjo į šią dieną kita didesnė iškilmė – Švč. Jėzaus širdies, – ir todėl šiandien skaitome Šv. Jono Krikštytojo gimimui skirtus skaitinius. Būtent šis  kalendorinis sutapimas (Švč. Jėzaus širdies iškilmė yra priklausoma nuo Velykų datos) mums siūlys tris dienas, pradedant nuo šiandien, skaityti tas Evangelijų ištraukas, kurios kreips mus į Dievo ir žmogaus širdžių slėpinius: šiandien, – Šv. Jono Krikštytojo gimimą aprašančioje ištraukoje skaitome „visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo“ (Lk 1,66a), rytoj bus jau minėta iškilmė, o šeštadienį visada pastarąją iškilmę lydinti Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos širdies šventė.

Kad geriau suprastume ką mes turėtume / galėtume įsidėti į širdį, medituodami šv. Jono Krikštytojo gimimą, mums reikia skaityti ne tik šiai dienai skirtą Evangelijos ištrauką, bet žvilgtelėti ir į ankstesnį Luko pasakojimą.

Pirmiausia, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Elzbieta ir Zacharijas buvo garbaus amžiaus, kad jiems ilgai nepavyko turėti vaikų, kas anuomet buvo suprantama kaip prakeikimas. Todėl nereiktų labai stebėtis, kad arkangelo Gabrieliaus apreikšta žinia Zacharijui šventykloje, atima jam žadą tiesiogine šio žodžio prasme, jis tampa nebyliu (Lk 1,11-22), tačiau ne tik dėl to jis neteko kalbos dovanos. Įstabesni dalykai Luko pasakojime seka po apreiškimo Zacharijui, – apreiškimas Marijai.

Palyginus šiuos du apreiškimus, į akis krenta tokie dalykai: tiek Zacharijas, tiek Marija klausinėja Gabrielių apie jiems paskelbtas žinias, tačiau šiuose klausimuose yra esminiai skirtumai: Zacharijas abejoja [pažodinis vertimas]: „Per ką [iš kur] aš tai patirsiu / sužinosiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna“ (Lk 1,18), o Marijos klausime skamba ne abejonė dėl įvykio galimybės, bet pritariantis pasitikslinimas: „kaip tai įvyks, jei aš nepažįstu vyro?“ (Lk 1,34). Taigi, iki gimstant Jonui Krikštytojui svarbu suprasti kad Zacharijo nebylumą nuo apreiškimo iki sūnaus gimimo lėmė jo abejojimas neįtikėtinais Dievo darbais žmogaus gyvenime. Tuo tarpu Marija, išklaususi Gabrielių, tiesiog patvirtino savo atvirumą Dievo valiai (Lk 1,38a).

Kiti įstabūs dalykai, kurie įvyksta iki Jono Krikštytojo gimimo, kuriuos dėsto Lukas, tai Marijos apsilankymas pas Elzbietą ir garsaus Marijos Magnificat gimimas. Manau, kad Marijos ir Elzbietos susitikimo epizodas turėtų kiekvieno mūsų širdies lobyną atverti labai svarbiai žiniai, -, tuos(as), kurie(ios) nuolankiai priima Dievo valią, užtvindo gyvybės spurdėjimo žmoguje džiaugsmas. Kur čia negims šlovinimo giesmė Viešpačiui?

Na ir šios dienos Evangelijos ištrauka. Gimusiam berniukui vardo suteikimas. Zacharijas įvykdo tai, kas buvo jam nurodyta – berniukas turi būti pavadintas Jonu, hebr. Jochanan – „Dievas yra maloningas“. Žinia, kad Biblijoje vardų reikšmės turi labai didelį svorį perteikiamai žiniai, tai reiktų paminėti Elzbietos ir Zacharijaus vardų reikšmes: Elzbieta, hebr. Eliysheba – „prisiekiu Dievu“ arba „Dievas yra mano pilnatvė“, o Zacharijas, hebr. Zekaryah – „Dievas atsimena“.

Taigi, ką šios dienos Evangelijos žinia apie šv. Jono Krikštytojo gimimą siūlo mums  įsidėti širdin (Lk 1,66a)? Manau, bent jau tai:  Dievas visada atsimena žmones, net ir tuos, kurie nesupranta Jo sprendimų bei darbų, bet jei tie žmonės ištveria savo abejones ir išlieka priesaikoje Dievui, tai tokių žmonių dėka Dievas išlieja savo malonę tiek jiems, tiek ir kitiems. Tad, saugok, širdie, Dievo žodžius, nežiūrint to, ar jie tau suprantami, ar ne! Amen.