2020 06 24

Kun. Jacek Paszenda, SDB

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lk 1, 57–66. 80 „Jo vardas – Jonas“

Kun. Jacek Paszenda, SDB. Asmeninio archyvo nuotrauka

Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę buvo suteikęs jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja. Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju.
Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“.
Kiti jai sakė: „Betgi niekas tavo giminėje neturi šito vardo“. Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.
Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą. Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.   Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.
Tuo tarpu kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda, SDB

Jonui Krikštytojui Bažnyčia padarė išimtį. Jis yra vienintelis šventasis, kurio gimimo diena, ne tik mirimo (gimimo Dangui) diena, yra švenčiama. Priežastis? Jis yra tiesioginis Jėzaus pirmtakas, kaip pats Jėzus pareiškė – didžiausias visų pranašų! Jono ir Jėzaus gimimą lydi Dievo intervencija ir ypatingi ženkliai. Be to, jų užgimimai yra susivieniję. Jono gimimas tarsi skelbia Jėzaus gimimą, tai ne visiems tai buvo suprantama. Pradžioje galbūt tik Marija su Juozapu ir Elžbieta su Zakariju žinojo visas detales. Visi kiti galėjo tik klausinėti: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“

Mums atrodo, kad mokame sudaryti tolimus planus. Paprasti žmonės planuoja iki kelių mėnesių į priekį, kai galvoja apie savo vasarą, vestuves ar namo statybą. Ekonomistai ir politikai sudaro planus dešimčiai metų, o kai kurie sugeba sudaryti prognozę ir ilgesniam laikui. Visi tie planai turi vieną silpną vietą: jie niekada nesuteikia visiško tikrumo.

„Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Tikriausiai visi, besistebintys Jono gimimu, bandė ir atspėti jo ateitį. Stengėsi atspėti ir suprasti Dievo planus, kurie, priešingai nei mūsų planai, visi išsipildo, jie sudaryti visam laikui! Mes jau žinome, kokia buvo Jono Krikštytojo misija. Ir dėl to galėtumėme kartu su šv. Pauliumi sušaukti: O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! (Rom 11, 33). Tai, ką Dievas sumanė, tai šventa, tobula. Mums, žmonėms, lieka tiktai stebėtis ir Jam pavesti savo mažus gyvenimo planus. Mums reikia suderinti juos su Dievo planais. Tai vėliau suprato ir Jonas Krikštytojas, kai apie savo santykius su Jėzumi sakė: Jam skirta augti, o man mažėti (Jn 3, 30). To mus ir moko pats Jėzus savo maldoje Tėve mūsų: teesie Tavo valia, arba Alyvų sode: Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia! (Lk 22, 42).

Tegu Jėzaus pirmtako gimimo šventimas mums padeda pasitikėti Dievu ir planuoti savo gyvenimą kartu su Juo, suteikiant Jam pirmenybę.