Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais. Paremti

2022 07 03

Kun. Vladimiras Solovej

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Lk 10, 1–9. 10–12. 17–20 „Jūsų ramybė nužengs ant tų namų“

Bernardinai.lt

Anuomet Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.

Jis sakė jiems:
„Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus, lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.

Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’

[O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: ‘Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!’ Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau, negu anam miestui.

Septyniasdešimt du mokiniai sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“.

O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“.]

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun. Vladimiras Solovej

Evangelijos ištrauka kalba mums apie septyniasdešimt dviejų mokinių paskyrimą. Nekyla abejonių, jog tai yra simbolinis skaičius reiškiantis pagonių tautas, į kurias turi vykti Gerosios Naujienos skelbėjai.

Jėzus, siųsdamas mokinius, kalba apie didelę pjūtį, apie derliaus nuėmimą, apie darbą, kuriam stinga darbininkų. Taigi grūdai jau yra prinokę, tačiau trūksta tų, kurių dėka šie grūdai galėtų tapti duona ir pasotinti žmones. Turint omenyje tai, jog Jėzus pats save vadino duona ir trokšta mus pasotinti savimi, galėtume būtent šioje šviesoje pažvelgti į šį jo kvietimą pjūčiai.

Yra daugybė žmonių, trokštančių suteikti savo gyvenimui prasmę, trokštančių dovanoti save kilniems tikslams, tačiau trūksta tų, kurie galėtų juos pakreipti tinkama linkme. Todėl taip trūksta šiandien tikro peno mūsų širdims, beje, ir mes patys, nors suvalgome kilogramus eucharistinės duonos, nesugebame tapti duona vieni kitiems. Galėtume ir šiandien kartu su popiežiumi Grigaliumi Didžiuoju nuogąstauti, jog pasaulyje yra pilna kunigų, tačiau nedaug yra darbininkų Viešpaties laukuose. Priimame kunigystės šventimus, tačiau savo pareigų nenorime vykdyti.

Jėzus siunčia savo mokinius lyg avinėlius tarp vilkų. Avinėlio likimas tarp vilkų yra iš anksto nulemtas. Mes turbūt retai susimąstome apie tai, jog esame pasiųsti kaip avinėliai, todėl vis mėginame lygiuotis į šio pasaulio vilkus, t. y. elgtis ir veikti pagal šio pasaulio dėsnius. Pamirštame, jog Jėzus tapo aukos avinėliu ir tik todėl laimėjo gyvenimą, tik todėl dovanojo gyvenimą, tapdamas mūsų duona.

Tolesni Jėzaus nurodymai parodo, kaip avinėlis tarp vilkų turėtų veikti. Visų pirma Kristaus mokiniui nevalia pasitikėti šio pasaulio ištekliais. Jie yra svarbūs, bet ne svarbiausi. Evangelijos sėkmė nepriklauso nuo pinigų ir šio pasaulio įtakų. Krikščionybė greičiausiai ir sėkmingiausiai plito, kai krikščionys buvo neturtingi ir persekiojami.

Jėzaus pasiuntinys neša ramybę į tuos namus, į kuriuos užeina. Jei kažkas mus įsileidžia į savo širdies namus, ką mes ten paliekame? Ar tai yra Kristaus ramybė? Galbūt eilinį kartą skubame dalinti šio pasaulio receptus, vadovaudamiesi vilkų logika?

Jėzus mus perspėja, kad ne visuose namuose yra laukiama jo ramybė. Jei ne, jūsų ramybė sugrįš pas jus, tai reiškia, jog Kristaus mokiniai privalo vėl ta ramybe dalintis. Nesikilnokite iš namų į namus – t. y. neieškokite vis geresnių sąlygų savo veiklai ir gyvenimui. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių, kai Bažnyčia išlipo iš katakombų, palaipsniui besikilnodama iš namų į namus, ji apsigyveno šio pasaulio rūmuose, tačiau palaipsniui jos liudijimas taip pat vis silpnėjo ir vis mažiau rūmų Bažnyčios atstovai buvo panašūs į avinėlius.

„Gydykite ligonius ir sakykite: Jums čia pat Dievo Karalystė.“ Kristus kviečia mus visus gydyti šio pasaulio negalias ir tapti Dangaus Karalystės ambasadoriais. Jis trokšta, kad mūsų dėka tie, kuriuos šiandien sutiksime, pajustų, jog Dievo Karalystė yra čia pat.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.