Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 10

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 10, 25–37 „Kas gi mano artimas?“

Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

Anuomet atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą!“

Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“

Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį“.

Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.

Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“

Jėzus prabilo:
„Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.

O vienas pakeleivis, samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’.

Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“

Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“.

Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja – Gražina Dapšauskytė FPS

Kiekvieną dieną esame vienokioje ar kitokioje kelionėje: fizine ir dvasine prasme. O kelyje visko nutinka. Kartais pasiklystame ar esame kitų sužeidžiami, o kartais patys skaudiname kitus… Kokiu žvilgsniu žiūriu į kelyje sutiktus žmones: ar pajėgiu juose atpažinti Dievo paveikslą, gal kartais apneštą purvu? Ar atpažįstu tame nepažįstamajame man Dievo ištiestą ranką, nuraminantį žodį? Ar pajėgiu kitam ištiesti pagalbos ranką, surasti padrąsinantį žodį?

Viešpatie, mokyk mus nepraeiti pro šalį matant kito vargą, skurdą, kančią. Suteik drąsos neišsigąsti netikėtumų. Nukreipk savo žvilgsnį į sutinkamus žmones, mokyk juos su dėkingumu priimti. Tegu mano rankos bus pagalbos rankos kitiems. Tegu mano žodžiai bus paguodos ir nuraminimo žodžiai tiems, kuriuos šiandien sutiksiu.

Leisk būti Tavo, Dieve, meilės įrankiu kitiems!

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.