Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 10 03

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 10, 25–37 „O kas gi mano artimas?“

biblija
Kun. Vytautas Brilius. Redakcijos archyvo nuotrauka

Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį“.

Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.

Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“

Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.

O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.

Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’.

Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“

Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“.

Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Neretai rengdami vaikus pirmiesiems sakramentams tėvai turi daugiau ar mažiau suvoktą intenciją išmokyti juos tikėjimo. „Mokytis“ tikėjimo arba jį „mokėti“ nebūtinai reiškia, kad tikėjimą turi. Turėti tikėjimą, kaip ir turėti gyvenimą negali jo turėti, jei juo negyveni. O gyventi tikėjimu arba gyvenimu priklauso nuo to, ką ir kiek toje srityje veiki.

Žydai tikėjimą suvokė kaip įstatymų laikymąsi, o tobulai laikytis reiškė gerai juos išmanyti, pritaikyti aplinkybėms. Taip ir atsirado mokslas vietoje tikėjimo. Jie puikiai žinojo, kad reikia mylėti Dievą ir artimą, tačiau ne kiekvienas artimas yra mielas, tai nuo savo pašaukimo slėpėsi, tyrinėdami, kokį artimą galima mylėti.

Jėzus jiems pasakė palyginimą apie samarietį, kuris buvo iš pagrindų neteisus, kadangi jo tikėjimas nebuvo teisingas: atskilęs nuo žydų, aukas aukojo netinkamoje šventykloje. Tačiau jis atliko artimui patarnavimą, kurio teisingai tikintys neatliko, tikriausiai širdyje apsvarstę, kad pagal mokslą tai netinkamas  artimas.

Fariziejai pripažino, kad Jėzaus palyginimo samarietis buvo teisus, o Jėzus jiems nurodė, kad eitų ir darytų gera vietoje šventų ir mokslingų svarstymų.

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.