2020 10 19

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lk 12, 13–21 „Kam gi atiteks, ką susikrovei?“

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno/Bernardinai.lt nuotrauka

Vienas žmogus iš minios Jėzui tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“.
Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“.
Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Ir jis pradėjo sau vienas svarstyti: ‘Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus’. Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.
Tuomet aš tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk?’
O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks ką susikrovei?’
Taip ir bus tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Kartais atrodo, kad teisinga būtų, jog kiti su mumis dalintųsi turimomis gėrybėmis – būtų atviri, nesavanaudiški, dosnūs. Tačiau gali būti, jog turime ir patirties, kad patiems dalintis su kitais yra gana nelengva. Nes pasidalinti tai reiškia laisva valia atsisakyti to, kas man priklauso, tam tikra prasme – apiplėšti, apriboti save. Dėl saugumo, užtikrintumo pojūčio esame linkę kaupti, saugoti atsargai – nes dažnai atrodo nesaugu turėti minimumą, neturėti pertekliaus.

Tuo tarpu Jėzaus pateiktas palyginimas atskleidžia, kad perteklius nelaiduoja saugumo, nieko neužtikrina, taip pat gali tapti ir keblumu. Kita vertus, yra dalykų, kuriais dalinantis jie nesumažėja, o gal net ir išauga – viltis, džiaugsmas, meilės, tikėjimo patirtys ir kiti. Ir jų kaupimas, saugojimas nevargina – tam nereikia nei didesnių klojimų, nei sudėtingos apskaitos. Kai dalindamiesi tampame nesaugūs – ar pažeidžiami dėl sumažėjusio turėjimo kiekio, ar trapūs dėl pasitikėjimo kitais žmonėmis – mūsų turėjimas didėja. Dievas pasidalina su mumis viskuo, ką turi – ir nenuskursta dėl to, nesumažėja, kaip tik išsiskleidžia visa savo tikrove mūsų gyvenimuose. Ir mus kviečia dalintis – kad mūsų pasidalinimas reikšmingais dalykais taptų gyvenimo versme kitiems.