Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 08 07

Karl Rahner SJ

Gyvoji Duona

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Lk 12, 32–48 „Ir jūs būkite pasirengę“

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!

Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“.

„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!

Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.

Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinio komentaras

Ir jūs būkite pasirengę

Mūsų mirtis yra tiesiog apsisprendimo akimirka. Šioje akimirkoje susitelkia visas žmogaus gyvenimas, šią akimirką viskas mūsų gyvenime tampa tvirtu ir galutiniu, mirtyje mūsų laikas ir mūsų gyvenimas tampa amžinybe. Arba taip, arba taip. Mirtyje kalba Dievas ir žmogus, abu ištaria savo paskutinį žodį, kuris lieka ir niekada nesibaigia, bet išlieka ausyse ir širdyje, dabar ir amžinai.

Ar mes turėsime malonę šią akimirką padaryti malda, didžia kunigiška mūsų gyvenimo, viską paaukojančio ir viską atiduodančio, malda, kuri visa tai, kas mes esame ir buvome, ką darėme ir nuo ko kentėjome, iškelia į Dievo šviesą ir panardina Jo gailesčio bedugnėje? Ar mes mirsime žinodami ir mylėdami, ar skvarbi mūsų akis įžvelgs mirtyje tą, kuris esant šiai būsenai paskutinį kartą šioje žemėje susitinka su mumis, tą, kuris pats numirė, ir, pažvelk, jis gyvas, Jėzus Kristus? Ar ši mūsų malda bus Kristaus lydima sužadėtinės malda, Bažnyčios „tikėjimo malda“ (Jok 5, 15), mus patepanti amžinybės kunigaikščiais? Ar mes galėsime melstis šią apsisprendimo valandą ir melsdamiesi atiduoti savo dvasią į Dievo rankas? Gailestingasis Dievas tesuteikia mums malonę meldžiantis atsiskirti nuo šio pasaulio, kad paskutinysis, tuometinis širdies žodis galėtų būti pirmasis amžinybėje, niekada nesibaigiantis! Palaimintas tas, kuris pats tokią apsisprendimo maldą įstengia ištarti apsispręsdamas!

Tačiau mes nežinome, ar malonė mums bus duota – sąmoningai ir dvasios laisve eiti pasitikti mirties ir meldžiantis sveikinti ją kaip Dievo pasiuntinį. Mirtis atsėlina kaip vagis naktį. Mes nesame tikri, ar mūsų paskutinis apsisprendimo apie laiką ir amžinybę žodis nenuskambės būtent tą akimirką, kai mes negalvosime apie mirtį, kad tai nebūsiąs žodis, apie kurį mes patys nieko nežinosime, jog jis buvo mūsų atsiliepimo Dievui pabaiga. Tokiu būdu mes negalime daryti nieko kito, kaip dabar ir visuomet laikyti degantį tikėjimo ir meilės žibintą, nuolat išlikti apsiginklavusiu gerų darbų aliejumi, visada budėti, kad atėjęs Viešpats nerastų mūsų miegančių.

Mes negalime padaryti nieko geresnio, kaip tik apsispręsti malda, kurią mes mielai kalbėtume savo mirties valandą, jau dabar ir nuolatos melstis, dabar melstis už apsisprendimą tą būsimą valandą, dabar melsti tvirtumo malonės. Dabar melsti: „Neleisk man niekuomet nuo Tavęs atsiskirti, o jei norėčiau Tave, mano Dieve, palikti, neleisk ir priversk, Tu, silpnų ir narsių širdžių Dieve, ir mano maištingą širdį su Tavo paslaptingai švelnios malonės visagalybe Tau tarnauti!“ Gera malda yra jau dabar galvoti apie savo mirtį.

Karlas Raneris, † 1984

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.