2020 10 20

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Lk 12, 35–38 „Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius“

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno/Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.
Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Jėzus kalba apie budėjimą – ne apie tokį budėjimą, kai laukiama įsitempus prastos žinios ar grėsmės išsipildymo, bet apie budėjimą, kai laukiama svarbaus asmens sugrįžimo, kai laukiama susitikimo, dėl kurio galima išlikti budriam, atsisakyti nakties miego ir komforto. Kai laukiama sugrįžtančiojo ne dėl baimės, o dėl meilės, dėl noro Jį pasitikti ir patarnauti Jam po kelionės. Kai mano širdis dega tokiu laukimu ir ilgesiu – kaip žibintas, kaip žiburys, dega tamsoje ir neleidžia pasyviai ilsėtis.

Esame kviečiame šiandien laukti Jėzaus atėjimo – visuose reikaluose, darbuose, susitikimuose laukti svarbiausio susitikimo, Dievo atėjimo, laukti degančia širdimi, kad būtume tokio atėjimo ir susitikimo svarbos ženklas. Esame kviečiami ilgėtis susitikimo su Dievu – ilgėtis tokio susitikimo kasdienybėje ir atpažinti sugrįžusiojo beldimą. Esame kviečiami tikėti, kad Jis ateis – ir ruošti savo širdis tokiam susitikimui kasdienybėje.