2020 10 21

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lk 12, 39–48 „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta“

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno/Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.
Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Jėzus kalba apie pasitikėjimą – apie tai, kaip Dievas mumis pasitiki.

Kartais kitų asmenų pasitikėjimas mumis gali gluminti ir gąsdinti – jei jaučiamės nepajėgūs įvykdyti patikėtų atsakomybių ir bijome galimų pasekmių nesėkmės atveju.

Kitais kartais toks pasitikėjimas gali džiuginti ir auginti – provokuoti priimti iššūkius ir augti siekiant patikėtų situacijų sprendimo.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Dievas mums patiki visą mūsų aplinką, Jo tikrovę, mūsų pačių augimą, šalia esančius žmones – ir pasitiki, kad per mus išsiskleis Jo Karalystė.

Kartais toks uždavinys atrodo per didelis, neįveikiamas mūsų jėgoms – daug paprasčiau būtų nesiimti sudėtingų dalykų, plaukti pasroviui, nekovoti dėl sunkiai pasiekiamos kaitos. Toks pasitikėjimas ir įpareigoja – esame atsakingi už savo aplinką, už jos kokybę. Kita vertus, tai rodo ir potencialo mastą, kaip mumis tikima – nes juk kartais būna sunku pasitikėti kitais, atrodo, kad viską geriau atlikti pačiam.

Tačiau pasitikėjimas ir su juo prisiimama atsakomybė keičia ir augina mus pačius – leidžia išsiskleisti, augti ir tapti keliais, per kuriuos išsiskleidžia Dievo tikrovė.