2020 10 22

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Lk 12, 49–53 „Esu atėjęs nešti ne taikos, o nesantarvės“

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno/Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!
Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Didžiausias paradoksas yra susipriešinimas, kylantis dėl Taikos Kunigaikščio. Tas, kuris atėjo mylėti iki mirties, kuris paliko savo mokiniams savąją ramybę, kuris buvo nepaprastai romus – Jis tampa susipriešinimo, susiskaldymo ir kovų priežastimi.

Ir ne tik dideliuose istoriniuose lūžiuose ar net ir artimiausioje aplinkoje – pirmiausia Jis tampa kovų mūsų širdyse priežastimi. Juo tampa dėl vidinio nerimo, kuris kyla tarp to, kas patogu ir į ką mane kviečia Dievo meilė, tarp mano netobulumo ir iš Jo meilės kylančių troškimų, tarp Dievo pažadų ir ribotų galimybių jų siekti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kartais nusiviliame patys savimi – kad esame tokie trapūs, galbūt netinkami ar nepajėgūs gyventi Jėzaus žinia ir ją skleisti, o pirmiausia evangelizuoti savo pačių širdis ir gyvenimus. Suskilimas vargina, o norisi taikos, kuri ateina iš Dievo meilės.

Bet visi lūžiai, vidiniai skilimai, sutrikimas tampa proga pažinti Dievo meilę, pažinti Jo nenuilstantį ir ištikimą rūpinimąsi mumis. Jie tampa proga ištikus nesėkmėms, kilus abejonėms, baimėms liepsnoti Dievo meile ir Jo troškimu.