2021 10 27

Kun. Jokūbas-Marija Goštautas OP

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 13, 22–30 „Ateis žmonės iš rytų ir vakarų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje“

Kun. Jokūbas-Marija Goštautas OP. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.

Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“

Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.
Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.

Tada jūs imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…’ O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’

Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komentaro autorius – kun. Jokūbas Marija Goštautas OP

Ženkite per siaurus vartus

Gerai išmokti naują kalbą nėra nei lengva, nei greita, kad ir ką žadėtų greito kalbos mokymosi vadovėliai, kurių gausu knygynuose ir turistams skirtose parduotuvėlėse.  Kas nori pakeisti savo gyvenimą, yra panašus į tą, kuris pradeda mokytis naują kalbą – turi pakeisti ne tik savo kalbėjimą, bet ir mąstymą. Tai svarbu, net jei ir pareikalauja nemenkų pastangų, kaip kad sako evangelijos. Visais laikais žmonės tvirtina, kad gyvenimas yra sudėtingas. Gyvenimas Kristuje yra kaip į kalno viršūnę vedantis kelias – sudėtingas, bet vertas gyventi, nes kelias žemyn yra lengvas, tačiau pilnas piktybės. Sunkumai yra reikalingi dvasiniam augimui.

Poreikis gyventi dvasinį gyvenimą yra tiesiog įrašytas žmogaus dvasinėje prigimtyje, kurią jam suteikė Dievas, taigi iš prigimties – natūralus. Tačiau tam mes turime gerai save pažinti. Pirmasis žmogus, Adomas, vos išėjęs iš Dievo rankų, turėjo tyrą prigimtį ir darė gera tiesiog spontaniškai. Šventasis Raštas parodo, kad su nuodėme ši prigimtis atsigręžė į blogį ir todėl gėrio darymas žmogaus gyvenime prarado savo spontaniškumą. Tam, kad darytų gera, žmogus dabar turi stengtis ir netgi tarsi „eiti prieš“ savo prigimtį. Tačiau to reikia, kad galėtume sugrįžti į tą pradinį „adomišką“ tyrumą.

Vadovėliai, skirti vaikams auklėti, kalba apie edukaciją ir discipliną, ir netgi apie laukiamą rezultatą – t. y. gerą ir gražią stipraus charakterio asmenybę. Senovės graikai tokią asmenybę vadino kalokagathos (graikų k. – gražus ir geras). Tačiau krikščionybė nėra tik asmeninis savęs tobulinimas – ji yra artimo meilė. Asmeninis tobulumas neįmanomas be meilės, ir meilė yra durys, atveriančios į susitikimą su kitu, tačiau tai – siauros durys, kurios reikalauja ir savęs atsižadėjimo bei aukos. Šeima, pašvęstasis gyvenimas, darbas, tarnystė Bažnyčiai yra neįmanomi be kryžiaus – tai yra krikščioniškos meilės pagrindas. Kryžius yra raktas, kuris atveria vartus į dangaus karalystę.  

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu