Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 09 25

Jėzaus Danguolė Marija OCD

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 16, 19–31 „Tu atsiėmei gėrybes, o Lozorius – nelaimes“

Jėzaus Danguolė Marija OCD. Autorės asmeninio archyvo/Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus pasakė fariziejams:
„Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas.

Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’.

Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.

Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius,– tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’.

Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’.

Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja Jėzaus Danguolė Marija OCD

Jėzus, kalbėdamas fariziejams per palyginimus ir gyvenimiškus pavyzdžius, atskleidžia jų pačių širdžių kietumą.

Evangelijoje minimas turtuolis buvo taip susižavėjęs išoriniais dalykais ir jais mėgavosi, kad nebeliko rūpesčio, jautrumo, atjautos šalia akis badančiai tikrovei – elgetos poreikiui.

Kita vertus, elgetos votys ir neturtas galėjo atspindėti ir turtuolio vidų, kurio jis taip ir nepažino, rūpindamasis paviršutiniais dalykais, galbūt šitaip kompensuodamas tikrojo Šaltinio alkį ir troškulį. Toji bedugnė kuriama jau čia, žemėje, kai vidinis troškulys nukreipiamas į išorinį ištaigingumą, fasadą, bėgant nuo vienintelio tikrojo Šaltinio.

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?