2021 11 06

Kun. Robertas Urbonavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 16, 9–15 „Jeigu tad jūs nepasirodėte verti pasitikėjimo, tvarkydami nešvarų pinigą, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?!“

Kun. Robertas Urbonavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Darykitės bičiulių su apgaulinga Mamona, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes. Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi, tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!

Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie ano bus prisirišęs, o šitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir pinigui“.

Visa tai girdėjo godūs pinigų fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.

O jis jiems pasakė: „Jūs žmonių akivaizdoje dedatės teisuoliais, bet Dievas mato jūsų širdis. Kas žmonėms atrodo prakilnu, Dievo akivaizdoje bjauru“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Seniausia iš erezijų – gnosticizmas, kuri per Bažnyčios istoriją įgydavo skirtingas formas, skelbia, kad visa tai, kas susieta su materija, yra blogis – šis pasaulis yra blogas, kūnas taip pat yra blogas, visi žemiški užsiėmimai yra blogi, nes jie suteršia dievišką sielą ir ji nebegali pažinti Dievo, kuris yra virš materijos ir jos šalinas. Tarp visų blogybių, aišku, yra ir turtas, kurio reikia vengti, nes jis labiausiai įkalina žmogų šiame pasaulyje.

Viešpats Jėzus ir Jo įkurtoji Katalikų Bažnyčia tvirtina, kad materialūs daiktai, o ypač pinigai – savaime nėra blogis, jie tik gali būti blogai panaudoti ir virsti blogiu. Tai, kas tampa kliuviniu vykdyti Dievo Valią, ar užima Jo vietą – tas tampa blogiu.

Atrodo, viskas paprasta ir aišku. Deja, tik atrodo. Dėl gimtosios nuodėmės ir mūsų ribotumo mes linkstame vertybių hierarchiją pradėti ne nuo to galo. Teoriškai pirmiausia turėtume „ieškoti Dievo Karalystės, žinodami, kad visa kita bus pridėta“, t. y. Dievas – pirmoje vietoje, o visi kiti dalykai panaudojami tiek, kiek pasitarnauja Dievo garbei ir artimo meilei. Senojo Testamento praktika – tai, ką uždirbi, lygiai skirstyti į tris dalis (auka Dievui, auka vargšams, auka sau) atspindi šią teisingą hierarchiją.

Tačiau dažniausiai mes kaip tikslą iškeliame pirmiausia save – savo reikmes, pasiduodami iliuzijai, kad sukrautas turtas mums užtikrins saugumą ir gerovę. Taip pinigai virsta dievu – Mamona. Taip sulaužomas pirmasis įstatymas – „Neturėk kitų dievų.“

Kai pinigai tampa tikslu, o ne priemone, tuomet kyla didžiausios socialinės neteisybės, itin nepatinkančios Dievui, nes jos leidžia kitą žmogų paversti įrankiu ir priemone, o ne tikslu.