Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 08

Kun. Robertas Urbonavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 17, 7–10 „Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti“

Kun. Robertas Urbonavičius. Šiluvos šventovės informacinio centro nuotrauka

Jėzus kalbėjo:
„Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko, sako: ‘Tuojau sėsk prie stalo’? Argi nesako: ‘Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi…’? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta?

Taipogi jūs, atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite:
‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius

Dažnai skaitant atskiras evangelijų ištraukas, susidaro įspūdis, jog jose aprašyti Viešpaties pamokymai prieštarauja vienas kitam. Štai, ir šios dienos Evangelijoje girdime Jėzaus patarimą apaštalams save vadinti nenaudingais tarnais, kurie netrokštų, jog jiems būtų patarnaujama. O kaip tuomet su skambiu Mokytojo padrąsinimu: „nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu“ (Jn 15, 15) ? Gal Mokytojas buvo nuotaikos žmogus ar evangelistai ne taip užrašė Jo pamokymus?

Susidūrus su tokiais neatitikimais, dažniausia kyla pagunda pasirinkti mums tinkamesnį Jėzų, – vieną Jo mokymo dalį iškeliant, kitą nustumiant į pašalį, kaip neatitinkančią laiko dvasios. Tačiau taip elgdamiesi, mes susiauriname Viešpatį iki savo suvokimo ir padarome iš Jo stabą.

Taip, esame nenaudingi tarnai, nes Viešpačiui nestinga mūsų patarnavimų. Jis visa galėtų atlikti ir pats, tačiau trokšta, kad prisidėdami prie Jo darbų savo mažu indėliu, mes prisidėtume prie savo išganymo.

Šis Viešpaties palyginimas nėra mūsų nuvertinimas ar įžeidimas, nes Jėzus įrodė savo meilę mums mazgodamas mums kojas ir guldydamas savo gyvybę už mus, – tai paraginimas sekti Jo pavyzdžiu, To, kuris „turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“ (Fil 2, 6-7).

Tikra bičiulystė yra paremta meilės tarnyste: siekti to, kas gera kitam, pradžiuginti kitą. Esame kviečiami ne sėsti prie stalo belaukiant kol mums bus patarnaujama, bet patys pasitarnauti. Neskaičiuoti savo evangelizacinių nuopelnų, nesipuikuoti bažnytiniais titulais bei pareigybėmis, nesigirti gautomis charizmomis, bet atverti savo širdis nuolankiai tarnystei Kristui ir Jo Bažnyčiai. Kai ateis laikas, Viešpats įvertins mūsų pastangas su kaupu. Neužbėkime Jam į priekį.