Lk 2, 15–20 „Piemenys rado Mariją, Juozapą ir kūdikį“

KALĖDŲ NAKTIES MIŠIOS (ABC)

Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.
Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.
Jiems tenai esant, prisiartino jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. Staiga prie angelo atsirado gausinga dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama:
„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – prof. ses. Ligita Ryliškytė, SJE

Jėzaus gimimo aplinkybės, anot evangelisto Luko, patvirtina, kad Jis yra lauktasis Mesijas, kylantis iš karaliaus Dovydo giminės – Jėzus gimsta Betliejuje, Dovydo mieste. Jo gimimą skelbiančių angelų giesmės motyvai atkartoja karališkuosius Emanuelio, t. y. Dievo-su-mumis (Iz 7, 14), apie kurį skelbia pranašas Izaijas pirmame skaitinyje „sosto titulus“: Nuostabusis Patarėjas, Ramybės Kunigaikštis… (Iz 9, 5–6).

Tačiau Jėzaus karaliavimas, kaip šios dienos Evangelija primena, anaiptol neatitinka šio pasaulio galingųjų kuriamų įvaizdžių. Jam neatsiranda vietos net užeigoje. Jis gimsta ėdžiose – žmogiškai žvelgiant, kažin ar labai įtikinamas angelų skelbiamos žinios apie pasaulio Viešpaties atėjimą ženklas. Šioje žemėje Jėzui pirmiausia nusilenkia ne karaliaus dvaras, o laukuose gyvulius ganantys piemenys – pasaulio vargingieji.

Kaip antrasis Kalėdų nakties liturgijos skaitinys (Tit 2, 11–14) šiandien nušviečia, ir užaugęs šis kūdikis karaliaus savitu būdu. Šis skaitinys moko, kaip tikintieji Jėzų kaip Gelbėtoją turėtų gyventi šiame pasaulyje – pasaulyje, kuris dar nėra galutinai perkeistas, nors ir jau nušviestas dieviškosios šviesos iš aukštybių.

Jėzaus „karališkasis“ stilius pasireiškia tuo, kad Jis ateina atiduoti už mus gyvybės, ne atimti iš Erodo ar romėnų jų žemiškos valdžios. Belaukdami galutinio perkeitimo, visi krikščionys yra kviečiami prisiimti atsakomybę ir gyventi kaip vilties, ramybės, ir taikos nešėjai. Su Jėzumi ir Jėzuje, Izaijo skelbiami „sosto titulai“ tampa savi visiems, kurie gyvena antrojo Kristaus atėjimo viltimi.

Nors Kalėdų nakties skaitiniai ir primena apie tai, kad gyvenimas šioje žemėje tebėra paženklintas įtampos, jų centre – Gerosios Naujienos „jau“ džiaugsmas. Dievo pažadas išsipildė. Dievo galybė Jėzaus gimime jau triumfuoja prieš tamsos jėgas. Šiandien belieka tik įdėmiai ir su pasitikėjimu įsiklausyti į angelo „Nebijokite!“