2020 12 30

Agnė Žemaitytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 2, 36–40 „Ji kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo“

Agnė Žemaitytė

Buvo pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.
Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Agnė Žemaitytė

Be greito rezultato

Vaikelis <…> darėsi pilnas išminties. O greta – pranašė Ona ir pranašystės išmintis, sunokusi per daugelį metų tarnystės šventykloje ir besiskleidžianti pasiekus 84 metus. Jei nesu ir žmogus, ir Dievas, tai išminties ankstyvoje paauglystėje negausiu, būdama žmogumi ir visiškai susenusi – tikrai turėsiu.

Kontrastas, kuris gali gerokai trinktelėti šiuolaikiniam greitaeigiui žmogui. Juk baigiau 3 mėnesius trukusius mokymus online, paviršutiniškai praklausiau dar keleto savo srities specialisto seminarų, kurių pusę praleidau smulkiuose pokalbiuose apie dabartinę pasaulio situaciją, susivėriau nuogirdų, nuotrupų ir pamatymų vėrinį iš socialinių medijų bei naujausių knygų ir jau lygiuojuosi bent jau viena koja į „žinančiuosius daugiau“. Taip maga, taip maga greičiau užlipti ant pjedestalo, kuris teisėtai leistų savintis išmintį. Dabar, kuo greičiau. Nes ji – paklausiausia iš visų išmaniųjų savybių. Bent man.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

O štai žinia – išmintis nepavaldi godžiam greitumui. Ji įgyjama dvejopai: ilgai, kantriai einant savo keliu arba atseikėjama tiesiog dovanai, nepriklausomai nuo žinių kiekio. Ir turi vieną bendrumą: abiem atvejais privaloma būti ryšyje. Taip, tame vienatiniame, turinčiame dvasinę šaknį. Nepuoselėjant ryšio tik su savimi, neapsiribojant tik savivokos krantais, bet būnant jungtyje. Jungtyje su tuo, kas pranoksta mano 2D realybę.

Dvasinis dėmuo, kuris neretai yra žmogaus sąrašo pabaigoje, niekada nemauros ir nepareikš savo teisių kaip kūnas, emocijos, ego, ambicijos ir kiti reikalai. Tik kantriai kaip senoji pranašė tarnaus žmogui jo savivokos navigacijose, kol aptiktas, pripažintas ir įteisintas papildys mus iki „augo ir darėsi pilnas išminties“.