Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 19

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 20, 27–40 „Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų“

Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pas Jėzų atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: ‘Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių’. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. Ją vedė antrasis, paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. Galiausiai mirė ir ta moteris. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“

Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės, taip pat ir mirti jie negalės, nes bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai, būdami prisikėlimo vaikai.

O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.

Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja – Gražina Dapšauskytė FPS

Sadukiejai atėjo pas Jėzų su klausimu, kuris niekaip neturi įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Ir mums kartais yra pavojus daug laiko skirti diskusijoms dėl nereikšmingų liturgijos ar teologinių dalykų. Tokios niekur nevedančios diskusijos nei parodo realaus gyvenimo problemas, nei kviečia gyventi Evangelija, o tik atitraukia dėmesį nuo mūsų kasdienos užduočių. Taip yra lengva iššvaistyti laiką, o kartais gal ir visai be reikalo iškyla nesutarimai. O būtų gerai, kad ir apie mus, kaip apie pirmuosius krikščionis, būtų sakoma: „Žiūrėkite, kaip jie vienas kitą myli!“

Jėzus neatsako tiesiogiai į sadukiejų užduotą klausimą, bet kviečia juos pažvelgti giliau, atsikratyti savo siauro požiūrio ir patikėti tuo Dievu, kuris „nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jame gyvena“. Jėzus kviečia gyventi prisikėlimo viltimi, gyventi prisikėlimo dvasia. Prisikėlimas turi nušviesti visą mūsų gyvenimą, žemę nušviesti dangaus šviesa, kiekvienam tapti vis žmoniškesniam. Palaimintojo Mykolo Sopočkos žodžiais: „Pasauliui reikia ne tiek filosofų, kiek šventųjų, kurie tarp mūsų būtų gyvas Išganytojo paveikslas.“ Susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi teduoda troškimą nešti gėrį, būti Dievo meilės šviesa, liudyti, kad blogiui nepriklauso paskutinis žodis. Jei širdyje yra tikėjimas prisikėlusiu Kristumi, bet kokiomis aplinkybėmis girdėsime Jo žodį „Nebijokite!“, niekas negalės mums atimti vilties.

Dieve, atverk mūsų akis ir širdis, kad kiekvieną dieną pamatytume ir stebėtumės Tavo nuostabiais planais ir darbais. Padėk mums taip gyventi, kad savo gyvenimu liudytume, jog tikime gyvuoju Dievu. Tegu prisikėlimo viltis atsispindi mūsų darbuose ir žodžiuose!

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.