Lk 4, 24–30 „Jėzus, kaip ir Elijas bei Eliziejus, siunčiamas ne tik pas žydus“

Atėjęs į Nazaretą, Jėzus bylojo žmonėms sinagogoje: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.

Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje.

Taipogi pranašo Eliziejaus laikais buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.

Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį už miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio buvo pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaro autorius – ses. Ingrida Kazlauskaitė CSSBVMI

Mano siela ištroškusi gyvojo Dievo

Teko girdėti tokį pasakymą: bažnyčia arti, bet Dievas toli. Kai mes per daug susikoncentruojame į detales, į taisykles, nebematome visos prasmės. Man dažnai kyla klausimas: kodėl Dievas negydo matomai šiandien? Kodėl tiek mažai tokių, kurie turi išgydymo dovaną? Bet apsižvalgiusi pamačiau, kad dauguma iš mūsų esame susikoncentravę (nesakau, kad visi) daugiau į maldos formą: kaip pasakyti, ar teisingai pasakyti. Dar kiti susikoncentravę ne į santykį su Dievu, bet į maldą, ne mano paties sukurtą, bet kažkieno kito. Ir taip kaupiame visokias maldeles, skaitydami jas, nes tikime, kad užtenka tik perskaityti, ir Dievas girdi. Bet ar pastebėjote, kad, kai meldžiamės, nelabai įsigiliname į žodžius, ištariame juos kaip kokius burtažodžius. O mūsų mintys? Kur skraido mūsų mintys?

Dar kiti kaip Naamanas („Maniau, kad jis pats išeis, atsistos prieš mane ir šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo“) tiki, kad kuo sudėtingesnė malda, tuo ji veiksmingesnė. Neapsirikime. Dievas pasirenka daugiausia tuos, kurie yra mažai pastebimi (kas Izraelyje girdėjo apie našlę iš Sidonijos?), kurie yra kuklūs, paprasti, patiklūs kaip vaikai (Naamanas pagaliau patikėjo, kad užtenka paklusti paprastam veiksmui). Argi Dievas negirdi paprastos nuoširdžios maldos? Tad nebijokime Jam atverti savo širdį tokią, kokia ji yra.