2021 12 06

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 5, 17–26 „Šiandien matėme nuostabių dalykų“

Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vieną dieną Jėzus mokė žmones. Ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, kurie buvo susirinkę iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų, taip pat iš Jeruzalės. O Viešpaties galybė skatino jį gydyti sergančius.

Štai vyrai neštuvais atgabeno paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti vidun ir paguldyti priešais Jėzų. Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant plokščiastogio ir, praardę plytas, nuleido jį kartu su neštuvais žemyn į vidurį ties Jėzumi. Matydamas jų tikėjimą, jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!“

Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai pradėjo svarstyti: „Iš kur šitas piktžodžiautojas? Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas!“

O Jėzus, perpratęs jų mintis, prabilo: „Kam jūs taip manote savo širdyje? Kas lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok?’ O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje galią atleisti nuodėmes,– čia jis tarė paralyžiuotajam,– sakau tau: kelkis, imk savo patalą ir eik namo“. Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo.

Visus pagavo nuostaba, ir jie garbino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: „Šiandien matėme nuostabių dalykų“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos komentaro autorė – ses. Gražina Dapšauskytė FPS

Kiekvieną dieną galime kartoti: „Šiandien matėme nuostabių dalykų“ (Lk 5, 29). Reikia tik sulėtinti kasdienį bėgimą, sustoti valandėlei, kad galėčiau pamatyti ir džiaugtis viskuo, ką Dievas man duoda. Ar pastebiu tuos nuostabius dalykus, kurie kiekvieną dieną vyksta mano ir kitų gyvenimuose?

O gal tik piktinuosi, kaip tie fariziejai ir Rašto aiškintojai? Jie negalėjo savo akimis pamatyti, ar nuodėmės atleistos, todėl ir netikėjo. Jėzus padarė stebuklą, kurį jie galėjo regėti, kad įrodytų, kad atleista. Gal ir aš noriu Jėzų uždaryti savo siauro mąstymo schemose? Gal noriu, kad Jėzus elgtųsi pagal mano supratimą ir įsivaizdavimą?

Paralyžiuotajam nuodėmės atleistos, ir jis išgydytas dėl jo ir jį atnešusių vyrų tikėjimo bei visų pastangų prinešti jį kuo arčiau Jėzaus. Ir šiandien galiu kurį nors žmogų maldoje su tikėjimu atnešti prie Jėzaus, kad jį gydytų nuo viso to, kas paralyžiuoja gyvenimą. Tačiau žinokime, kad „Šventoji Dvasia veikia, kaip nori, kada nori ir kur nori; mes save atiduodame nesiekdami išvysti regimų rezultatų. Tiktai žinome, kad save dovanoti būtina. Žengdami kūrybingo bei dosnaus atsidavimo keliu, mokykimės ilsėtis švelniose Tėvo rankose“ (Evangelii Gaudium, 279).

Jėzau, padėk man pasitikėti Tavimi! Atverk mano akis ir širdį, kad galėčiau matyti Tavo nuostabius darbus! Išmokyk mane džiaugtis net ir mažiausiomis smulkmenomis, kurios yra Tavo meilės ir rūpinimosi manimi ir kitais ženklai!