Lk 5, 33–39 „Kai jaunasis bus iš jų atimtas, tada jie pasninkaus“

Fariziejai ir Rašto aiškintojai sakė Jėzui: „Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir kalba maldas, taip pat ir fariziejų mokiniai, o tavieji valgo sau ir geria“.
Jėzus jiems atsakė: „Argi galite versti pasninkauti vestuvių svečius, kol su jais yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunasis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“.
Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo apsiausto ir nesiuva jo ant seno. Kitaip ir naująjį suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.
Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius. Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – s. Magdalena Lina Balandytė SF

JIS VISA DARO NAUJA

Šiandienos Dievo Žodžio tekste vėl sutinkame fariziejus, kurie yra įsikibę taisyklių, kontrolės – tai nesveikas buvimas vedantis į sustabarėjimą, vedantis į vidinį kalėjimą. Dažniausiai mūsų žvilgsnis į fariziejus būna neigiamas, bet šiandien pabandykim pažiūrėti į juos iš kitos pusės. Jie mato Jėzų, mato Jo mokinius, mato stebuklus, bet taip stipriai yra įsikibę į savo nuostatas, kad negali pasiduoti Jėzaus naujumui, Jėzaus atneštam KITAIP. Dažniausiai Šv. Rašte nerandame fariziejų kaip labai laimingų, laisvų žmonių, tų kurie savo gyvenimu įkvėptų kitus.

Kaip dažnai fariziejų galiu atpažinti savyje: kai negaliu paleisti seno mąstymo, nuostatų, kai negaliu priimti kito žmogaus prieš tai jo nesukontroliavus, kai noriu kad viskas vyktų pagal mane. Leisti Jėzui žengti į visa tai yra nepaprastai sunku. Vėl esu kviečiamas į nežinomybę. Ar leidžiu Jėzui išvesti mane iš rėmų? Ar pasiduodu Jam? Ar dovanoju kitam laisvę BŪTI? Ar leidžiu Jėzui atnaujinti mane?

Jėzus žengdamas į mano gyvenimą, tai kas sena perkeisdamas nauju sukelia tikrą dramą mano gyvenime – širdis atgyja gyvenimui.

Viešpatie, dovanoki man laisvą širdį priimti Tave.