Lk 6, 12–19 „Jis praleido visą naktį melsdamasis“

Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.

Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, pavadindamas juos apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.

Jis nužengė su jais nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos  Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio, kurie susirinko jo pasiklausyti ir pasigydyti nuo savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji.

Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Benedikta Rollin RA

Kalnas ir lyguma

Trys momentai šios dienos Evangelijoje ir dvi skirtingos vietos – kalnas ir lyguma. Pradžioje yra naktis. Jėzus paliko mokinius ir užlipo vienas į kalną melstis. Lukas rašo, kad Jėzus praleido visą naktį maldoje. Apie ką taip ilgai kalbėjosi su savo Tėvu? Ar tai buvo šlovinimas, padėka, užtarimas, maldavimas? Gal visko buvo, ir daug mylinčios tylos?..

Kadangi po maldos nakties 12 mokinių pašaukiami vardu ir paskiriami apaštalais, galima nuspėti, kad maldos tema buvo jie – Bažnyčios hierarchijos pradmenys, Jėzaus artimiausi bendradarbiai. Tarp jų ir Judas Iskarijotas.

O gal ir mus minėjo? Kad ir kas būtų, žinome iš Laiškų (Rm 8, 34; Žyd 7, 25) kad Jėzus amžinybėje nuolat užtaria mus. Ką man reiškia, kad Jis mano vardą mini Tėvo akivaizdoje? Kokia gali būti Jo malda už mane, apie mane? Kaip skamba mano vardas Jo lūpose, kai žiūri į mane ir šaukia vardu?

Būtų galima sustoti ties 16 eil., po apaštalų pašaukimo. Tačiau skaitinys tęsiasi. Ir teisingai, nes 17–19 eil. atskleidžia, kam ta malda ir kam šie paskyrimai ant kalno: nusileidę Jėzus ir apaštalai lygumoje sutinka minią.

Tai didžiulė minia, atėjusi ne vien iš Judėjos, bet ir iš pagonių kraštų. Minia ligų ir demonų išvargintų žmonių.

Jie visi nori paliesti Jėzų, nes Jis turi gydomąją galią. Tikriausiai Jėzui reikėjo melstis Tėvo pagalbos, kad atlaikytų tokį puolimą…

O kas mums yra ši minia? Kaip Dievo galia galėtų mūsų dienų žmones pasiekti, jei ne per Kristaus Kūną – Bažnyčią, mus?

Ar būsime, kaip kviečia popiežius Pranciškus, „išeinanti Bažnyčia“, norinti būti pasiekiama visiems iki visuomenės paraščių? Žiūrint į Jėzų, suprantama, kad tokie nebūsime nei be bendruomenės, nei be ilgo intymaus bendravimo su Dievu maldoje.