Lk 6, 27–38 „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“

Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:
„Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus.

Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir palaidinės. Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs jiems darykite. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.

Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems.
Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas.

Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite, ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Benedikta Rollin RA

Šios dienos Evangelijos reiklus žodžius puikiausiai komentavo Motina Teresė savo garsiame paraginime:

„Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistiški.
Vis dėlto mylėkite juos!
Jeigu darote gera, žmonės Jums priskiria egoistinius arba savanaudiškus motyvus.
Vis dėlto darykite gera!
Jeigu Jums pasisekė, įsigysite netikrų draugų ir tikrų priešų.
Tegul Jums vis dėlto sekasi!
Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti rytoj.
Vis dėlto darykite gerus darbus!
Sąžiningumas ir nuoširdumas daro Jus pažeidžiamą.
Vis dėlto būkite sąžiningi ir nuoširdūs!
Tai, ką Jūs kūrėte metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką.
Vis dėlto kurkite!
Vargšams tikrai reikia pagalbos, bet kai kurie žmonės gali Jus be perstojo atakuoti, jei šiems padedate.
Vis dėlto padėkite!
Atiduodami pasauliui, ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi.
Vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio!“

Šitaip gyvensime dykai dovanota Dievo meile, kurią NT vadina „charis“ – malone. Krikščionis turi besąlygiškai mylėti ir atleisti, nes jam pačiam buvo atleista. Tik pasinerdami į Dievo mums duotą gailestingumą galėsime pakeisti savo žvilgsnį į kitus, paversdami tolimą žmogų arba priešą broliu. Tai – stebuklas, kuris gali vykti mūsų širdyse. „Tai meilės revoliucija, meilė, kuri yra dovana iš Dievo, suteikiančio ją tik tiems, kurie be išlygų pasitiki jo gailestingajam gerumui. Tai Evangelijos naujovė, tyliai keičianti pasaulį“ (Benediktas XVI).