2020 09 12

Kun. Robertas Urbonavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lk 6, 43–49 „Kam vadinate mane: „Viešpatie, Viešpatie“, o nedarote, ką sakau?“

Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:
„Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčių neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.
Kam vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau? Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo,– aš jums parodysiu, į ką jis panašus.
Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo gerai pastatytas.
O kas klausosi mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, tiesiog ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis bematant sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Kun. Robertas Urbonavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Turbūt sunkiausia patikėti, kad Šventojo Rašto skaitiniai per Mišias, o ypač Evangelijos pamokymai yra skirti man tiesiogiai. Ne to meto žmonėms, ne kunigams ir vyskupams, ne kaimynui, sėdinčiam greta, galiausiai net ne tiems, kurie neina į bažnyčią, bet man, eiliniam, paprastam, statistiniam katalikui.

Niekas kitas taip gerai nepažinojo ir nepažįsta žmogaus širdies gelmių kaip mūsų Išganytojas, nes Jis jas sukūrė bei atpirko. Tad jei Viešpats mums paliko būtent tokius, o ne kitokius pamokymus – būkime tikri, kad Jis žinojo, kad Jo mokiniai sugebės jų laikytis. Kas sako kitaip, yra tokie, kurie nenori, kad mes rinktumėmės visą Jėzaus „mokinio krepšelį“, bet tik patogų Kristaus sekimo variantą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jėzus nežadėjo, kad mums bus patogu Jį sekti. Nesakė, kad nereiks įdėti pastangų, neminėjo, kad apsaugos nuo kančių ir išbandymų. Ne. Viso to reikia, nes tokia mokinystės kaina. Toks šventumo kelias. Kas nusprendžia gyventi pagal Evangeliją, tas pasaulio akyse nebėra nei protingas, nei išmintingas.

Neužtenka šaukti: „Viešpats, Viešpats“, – reikia savo gyvenimu Jį pašlovinti.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.