2021 09 16

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 7, 36–50 „Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo“

Sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, verkdama ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.

Tai matydamas, fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia,– kad ji nusidėjėlė!“

O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti“.

Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“

„Skolininkas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“

Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota“.

Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“. Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus; tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji nuplovė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. Todėl aš tau sakau: jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“.

O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės“.

Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“

O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik sau rami!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Šiandienos Evangelijos ištrauka kalba apie drąsą. Apie drąsą prieiti prie Jėzaus ten, kur Jis yra. Nepaisant, ar tai atitinka etiketą, ar tai nesukels pasipiktinimo ir apkalbų. Tai drąsa prieiti prie Jėzaus dabar – ne tada, kai bus patogu, ne tada, kai pasiruošiu, bet dabar, nes man reikia Jo meilės ir atleidimo šią akimirką.

Tai drąsa prieiti prie Jėzaus vargšuose, silpnuosiuose, esančiuose paribiuose – kai mūsų ėjimas prie jų kelia nuostabą, o gal ir atmetimą. Tai drąsa pastebėti ir padėti tiems, kuriems to reikia – net jei tai elgesys „ne pagal etiketą“. Tai drąsa šiandien pamatyti Jėzų tuose, kuriuos sutiksiu: savo namiškiuose, kolegose, viešojo transporto keleiviuose, pardavėjuose, praeiviuose. Pamatyti Jį ir atsiliepti, parodyti Jam meilę. Evangelijoje aprašyta moteris dėl savo drąsos ieškoti Jėzaus ir prie Jo prieiti patiria labai ypatingą susitikimą. Ir ši diena mums yra labai ypatinga dėl drąsos sutikti Jėzų.