2020 09 17

Kun. Jacek Paszenda, SDB

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lk 7, 36–50 „Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo“

Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, verkdama ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.
Tai matydamas, fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, – kad ji nusidėjėlė!“
O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti“.
Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“
„Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“
Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota“.
Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“. Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus; tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji nuplovė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. Todėl aš tau sakau: jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“.
O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės“.
Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“
O jis tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik sau rami!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda, SDB

Kun. Jacek Paszenda, SDB. Asmeninio archyvo nuotrauka

Įsipainioti į nuodėmę – nesunku. Ypač mūsų laikų žmonėms. Žiniasklaida, filmai, naujos tendencijos ir ideologijos, pavyzdžiui, genderizmo (gender) ideologija, skleidžia skirtingus požiūrius, kurie ne visada yra priimtini, o dažnai prieštarauja Dievo įsakymams. Prie tos situacijos prisideda ir mūsų silpnumas, blogi įpročiai, valios stoka. Kartais atsikratyti nuodėmės, blogo įpročio itin sunku! Galime tada su šv. Pauliumi kartoti: Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu… Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė… (Rom 7, 1517).

Panašioje situacijoje buvo nusidėjėlė iš Evangelijos. Moteris tikriausiai nesugebėjo atsikratyti nederamo gyvenimo būdo. Gavusi nuodėmių atleidimą, ji buvo tokia laiminga, kad suvilgė Jėzaus kojas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Šis moters veiksmas rodo, kiek džiaugsmo atneša išvadavimas iš nuodėmės pančių. Koks laimingas gali būti žmogus, išsilaisvinęs iš blogio vergovės!

Šios Evangelijos žodžiai teikia paguodą ne vienam, taip pat ir man. Neša viltį, kad Gerasis Dievas neatmes mūsų dėl mūsų nuodėmių, dėl mūsų klaidų. Tikėti Dievo atleidimu! O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“ – tai reiškia, jog esi gavusi  nuodėmių atleidimą, nes kupina gailesčio patikėjai, kad tai įmanoma. Eik rami ir nebesugrįžk vėl į tą pačią nuodėmę, kuri atima širdies ramybę. Jėzus atleisdamas visada ragina mus taisytis. Atleidimas – tai atsivertimas, tai geresnis gyvenimas.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.