2021 09 18

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lk 8, 4–15 „Tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“

Sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: „Sėjėjas išsirengė sėti javų.     Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, bet jų daigai sudžiuvo, nes jiems trūko drėgmės. Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių“.

Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“

Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas.

Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad ‘regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų’.

Palyginimas štai ką reiškia: Sėkla yra Dievo žodis. Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir atima žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie tiki ligi laiko, o gundymo metu pasitraukia. Kas krito tarp erškėčių,– tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami, yra nustelbiami rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų, ir neduoda vaisiaus.

Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Šiandien Jėzus sako, kad mums duota pažinti Dievo Karalystės paslaptis. Tai dovana, malonė: Jėzus pasidalija su mumis savo tikrove dovanai. Kita vertus, kad priimčiau ir pažinčiau tą tikrovę, jos slėpinius, turiu dėti pastangas: mokiniai aiškinasi, klausia, ką reiškia tas palyginimas. Jaunimo bendruomenės, kurią palydžiu, nariai kartais sako, kad Jėzaus pirmiesiems mokiniams buvo daug lengviau, nes jiems viską aiškino pats Jėzus – todėl jie galėjo suprasti. Bet matome kituose Evangelijos epizoduose, kad Jėzus sako, jog mokiniai neišmano, nesupranta to, ką Jis kalba, ir, nepaisant ilgalaikio mokymo, vis dar yra be nuovokos.

Mes augame pažindami Dievo karalystės slėpinius – kaip ir mokydamiesi kitų įgūdžių. Mums tie slėpiniai apreiškiami pamažu – tiek, kiek tuo metu, toje situacijoje galime aprėpti ir priimti. Sunkiausia leisti sau augti pažįstant Dievą: laukti, kol subręsiu, kad suprasčiau kai kuriuos dalykus, kol atpažinsiu Dievo vedimą, kol suprasiu, kaip į jį atsiliepti. Ne veltui Jėzus kalba palyginimu apie augalo augimą. Šiandienos iššūkis yra atpažinti tuos Dievo veikimo grūdelius mano dienoje ir juos išsaugoti: kad jų nesunaikintų abejonės, neišdžiovintų kasdienybės reikalai, neužgožtų mano ego. Kad jie galėtų augti, įsišaknytų mano gyvenime, nuo rytojaus bręstų ir galop duotų vaisių man ir kitiems.