Lk 9, 18–22 „Tu – Dievo Mesijas. Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti“

Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“

Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų“.

Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“

Petras atsakė: „Dievo Mesiju“.

Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nesakyti. Jis dar pridūrė: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Antanas Saulaitis SJ

Minia buvo susėdusi, tikrai kalbėjosi apie ją subūrusį Jėzų, maitinusį juos apaštalų rankomis. Ką žmonės mano ir sako, klausia pats Jėzus, o Petras atsiliepia: esi Dievo Pateptasis, Dievo Mesijas.

Jėzus gelbsti vargdienius nuo blogio, nuo pikto. Pats meldžiasi, bendrauja su savo Tėvu, mūsų Dievu, su mokiniais kalbasi apie svarbius dalykus, kurių pastarieji kartais ilgokai nesupranta. Kryžius vis prieš dvasios akis. Popiežius Pranciškus Kanados susitaikinimo kelionėje taip ryškiai parodė Kryžių, tą sutaikinimo ženklą – tikrovę.

Kristaus sekimas ir asmeniškai, ir bendruomenėje sukasi apie Kryžių ir Prisikėlusį Jėzų, amžinai gyvą Mokytoją. Jėzaus sekėjai stengiasi ištikimai gyventi panašiu būdu – susitaikyti, sutaikyti Eucharistija ir gyvenimu tikinčiomis širdimis.