2021 09 25

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Lk 9, 43b–45 „Jie bijojo klausinėti apie šitą kalbą“

biblija
Kun. Vytautas Brilius. bernardinai.lt nuotrauka

Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius: „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.

Mokiniai nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta, taip kad jie neišmanė jos ir bijojo klausinėti Jėzų apie šitą kalbą.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Mokiniai net bijojo klausti Jėzų, ką reiškia, kad jis „turi būti atiduotas į žmonių rankas“. Ne į priešų, ne į nusidėjėlių, ne į žvėrių nagus, bet į žmonių rankas. Tų, kurie sekė Jėzų miniomis, buvo jo gydomi ir maitinami. Kurie garbino Dievą, stengėsi laikytis jo įsakymų ir laukė Mesijo. Kodėl tai gąsdina?

Prisiminkime, kaip dažnai didesnieji ramina mažuosius: „Nebijok, nieko nedarysiu.“ Jei tikrai nieko nedarys, tai gali jaustis saugus, o jei darys, tai būtinai kažką blogo? Net vaikelis turėtų suvokti, kad, jei gerasis žmogus kažką darytų, jam bus blogai. Ir visa tai mūsų laikais, po 2000 metų krikščionybės. Baisu patekti į žmonių rankas.

Šiandien mes esame tie gerieji žmonės. Ar baisu būtų teisųjį atiduoti į mūsų rankas? Ar silpnieji mūsų rankose atsigauna, ligoniai pasveiksta, nuliūdusieji pradžiunga? Ar nenaikiname visko aplink save pavydu, nejautrumu, savanaudiškumu ir tingumu? Ar įsimylėję savo teises nekrauname kitiems savo naštų?

Turėtume nuolat savęs šito klausti, kad būtume dieviškosios šviesos vaikai ir Kristaus mokiniai.