2020 09 26

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Lk 9, 43b–45 „Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“

Kun. Vytautas Brilius. bernardinai.lt nuotrauka

Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius: „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.
Mokiniai nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta, taip kad jie neišmanė jos ir bijojo klausinėti Jėzų apie šitą kalbą.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

„Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“ – lyg ir paprasti, o kartu nepaprasti žodžiai. Mokiniai nesuprato, tačiau bijojo klausinėti. Tikriausiai ten buvo ir baimės pačius save pamatyti kitokioje šviesoje, nei norėtųsi. Kalbėdamas apie „žmones“, Jėzus kalbėjo statistine prasme, o ne pagal esmę, kadangi tie, kuriems Jis buvo atiduotas, su Juo elgėsi nežmoniškai. Jie nutildė Jėzų brutaliausiu, nežmonišku būdu. Jie neatsiskleidė savo žmogiškumu, tačiau tai taip dažnai būna, kad net žiaurumą suvokiame kaip kiekvieno žmogaus savybę. Vaikui sakoma: „nebijok, nieko nedarysiu“, tuo tarsi pripažindami, kad, jei kažką darytume, tai būtų blogis. Sakoma „klysti yra žmoniška“, tačiau ar būtent klaida yra tai, kas daro mus žmonėmis?

Jėzus patyrė visą žmonių nežmoniškumą, o mes, užuot slapstęsi nuo nepatogių klausimų, siekiame sekti Žmogaus Sūnumi, tikruoju žmogumi. Šiandien į mūsų rankas atiduota daugybė žmonių, kartais teisių, kartais klystančių, visada nuo mūsų skirtingų. Esame atsakingi už tai, kas jiems atsitiks, patekus į mūsų rankas.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.