Lk 9, 43b–45 „Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas“

Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius: „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.

Mokiniai nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta, taip kad jie neišmanė jos ir bijojo klausinėti Jėzų apie šitą kalbą.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Antanas Saulaitis SJ

Nenuostabu, kad mokiniai nesuprato Jėzaus pranašiškų žodžių apie būsimą kančią ir Prisikėlimą. Gal bijojo, gal nedrįso. Kadangi jie buvo nuomariu sergančio berniuko pagydimo liudininkai, suprato tai kaip jėgą, ir netrukus jau svarstė, kas iš jų didžiausias.

Kryžius – didysis susitikinimo ženklas, Jėzaus Kristaus auka yra suartinti, suvienyti Dievo gyvenimą su eilinio žmogus, tokio, kaip anų laikų mokiniai ir šių laikų sekėjai bei kiti, girdintys Gerąją Naujieną. Siekis suartinti žmones su žmonėmis, žmones su Dievu sukelia, kančią, persekiojimą, neapykantą, pasipiktinimą ir t. t.

Mokiniai eina į Jeruzalę su Jėzumi, nevisiškai suprasdami, ne visai drįsdami, bet su tokiu ryžtu, pasitikėjimu, broliškumu ir bičiulyste, kad ilgainiui visi prisideda prie uždavinio vienyti, jungti, įtraukti, rūpintis silpnaisiais, išsigandusiais, nežinančiais. Kristaus sekimas – būti visaverčiais gyvenimo bendrakeleiviais, įsikibus Mokytojui į rankas ir Širdį.