LR Seimas balsavo už žmogaus teisę negimti?

„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.“

Gegužės 24 dieną Seime priimtos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos. Seimo nariai nusprendė, kad sukurtų embrionų nebereikės saugoti amžinai. Už projekto pataisas balsavo 68 parlamentarai, prieš buvo 28, o 20 susilaikė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė, kad pagaliau imta mąstyti racionaliai. Kas atsitiko mums, žmonėms, kad vis dažniau pamindami sąžinę imame vadovautis vien proto balsu? Kad embrioną imame vertinti ne kaip žmogišką gyvybę, o kaip užšaldytą produktą, kuriam reikia nustatyti galiojimo terminą?

Seimo nariai apsisprendė, kad dvejus metus už nepanaudotų embrionų saugojimą moka valstybė, už kitus aštuonerius metus moka patys žmonės. Kyla reali grėsmė, kad didžiajai daliai embrionų likimas lems gyventi vos dvejus metus, nes susilaukusi vaikelio pora už perteklinių embrionų saugojimą mokėti nenorės, nes jai ekonomiškai neapsimoka.

Tai kur tuos perteklinius embrionus dėti? Racionaliai mąstant – tai puiki medžiaga įvairiems moksliniams eksperimentams, juos galima gana brangiai parduoti. Nereikia būti pranašu, kad galėtum numatyti, jog netrukus mes vėl tobulinsime pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir embrionas taps komercinių sandorių objektu, nes dabartinis įstatymas to neleidžia daryti.

Kaip sakė vienos vaisingumo klinikos gydytojas, juk tai ne žmogus, tai tik 8 ląstelės, tik paprasta ląstelių sankaupa. Matyt, vertindamas tik pelną, kurį atneš minėtos procedūros, gydytojas pamiršo kažkada duotą Hipokrato priesaiką O ji skelbia – saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.

Šiandienos mokslas neginčijamai įrodo, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, susiliejus vyriškajai ir moteriškajai ląstelėms ir gavus unikalų 46 chromosomų rinkinį. Šioje vienoje ląstelėje yra surašyta visa informacija apie naujai gimsiantį žmogų – jo lytis, ūgis, plaukų, akių spalva ir daugybė kitų požymių. Sudarius tinkamas sąlygas, ji ima sėkmingai vystytis, pereidama iš vienos stadijos į kitą, ir po 9 mėnesių gimsta naujas žmogus.

Yra tik viena bėda – kol kas šis žmogus dar neturi mums įprasto žmogiško pavidalo, taigi ir negali pats apsiginti.

Jam reikia mūsų pagalbos, nes sprendžia galingieji.

Seimo nariai, balsuodami už ar prieš įstatymo pataisą, sprendžia, kiek užšaldytam embrionui gyventi – dvejus ar dešimt metų.

Ar jums neatrodo, kad mes istorijos ratą sukame atgal, grįždami į antikos laikus: arena – gladiatorių kovos – ir nykštys, iškeltas į viršų ar nuleistas žemyn – nugalėtam leisti gyventi ar mirti?

Kodėl Lietuva renkasi ne gyvybės kultūros, o mirties kelią? Dėl to, kad didžioji senosios Europos dalis taip elgiasi? Bet Europa juk sėkmingai nyksta! Kodėl mes tik aklai kopijuojame, o ne pasimokome iš jų klaidų?

Negi nėra kitos galimybės padėti nevaisingoms šeimoms nežudant žmogiškų gyvybių?

Ir nors Lietuvoje nėra jokio nevaisingų šeimų registro, teigiama, kad su tokiomis problemomis susiduria kas šešta Lietuvos šeima.

Negi nėra jokios alternatyvos?

Kiaušialąsčių ir spermatozoidų užšaldymas – pasaulyje jau jokia naujiena. Kodėl Lietuvai nepasukus šiuo keliu? Lytinių ląstelių užšaldymas nekelia jokių bioetikos problemų – tai tik žmogaus lytinė ląstelė, kuri negali virsti niekuo kitu, tik to žmogaus lytine ląstele, o tai ne žmogiška gyvybė, todėl jo valia spręsti, kaip su ja elgtis – šaldyti, saugoti ar išmesti. Tai kodėl mes to nedarome?

Ir vėl atsakymas paprastas. Šaldome embrionus, nes taip pigiau ir efektyviau. Vėl racionalusis protas. O kur sąžinė ?

Vaikas, bet kokia kaina? Juk pagalbinis apvaisinimas sukelia nemažą riziką moters sveikatai, o ir tikimybė susilaukti nesveiko palikuonio žymiai didesnė.

Pabandysiu paaiškinti, kodėl taip yra.

Paprastai vieno vaisingumo ciklo metu moters organizme subręsta 1, retai – 2 kiaušialąstės. Pagalbinio apvaisinimo metu, stimuliuojant kiaušides sintetiniais hormonais, kiaušidėse subręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, todėl gali sutrikti kraujotaka ir kraujagyslių sienelių pralaidumas, tai neabejotinai gali pakenkti moters sveikatai. Kita pagalbinio apvaisinimo komplikacija – daugiavaisis nėštumas, kuris kelia grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai (Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.) Skandinavijoje ši problema sprendžiama į gimdą perkeliant tik vieną embrioną. O pas mus? Galbūt mums ta kryptimi ir reikėjo taisyti pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Vėl racionalusis protas kaltas, nes įkeliant kelis embrionus tikimybė, kad procedūra pavyks, didesnė.

Kodėl mes ketiname kompensuoti dabar jau tris pagalbinio apvaisinimo procedūras, bet nekompensuojame visiškai sveikatai nekenksmingos mokslu pagrįstos natūralios prokreacinės technologijos – naprotechnologijos, kuri porų nevaisingumo problemas sprendžia be žalos moters organizmui ir suteikia galimybę susilaukti vaikų natūraliu būdu? Naprotechnologija – tai metodas, padedantis surasti ir pašalinti tikrąsias nevaisingumo priežastis, jo efektyvumas panašus kaip ir pagalbinio apvaisinimo, kuris, priešingai, – nevaisingumo priežasčių net ir nebando ieškoti.

Kodėl mums atrodo, kad naikinti yra paprasčiau, nei kurti?

Įvykiai Ukrainoje parodė, koks trapus tampa mūsų pasaulis, kai galingiesiems leidžiame elgtis taip, kaip jie nori, ir laiku nenubrėžiame ribų.

Gyvybės ar mirties kultūra? Lietuvos Respublikos Seimas  jau pasirinko. Tačiau ką pasirinks Lietuvos Respublikos Prezidentas? Ar jam užteks jėgų ir ryžto vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą?

Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos (Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d.) 3 straipsnis skelbia: „Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir orumą.“

Labai viliuosi, kad Prezidentui vetavus įstatymą ir sugrąžinus pakartotiniam balsavimui į Seimą – rezultatai bus kiti.

Straipsnio autorė yra gydytoja pediatrė, Už žmogaus gyvybę pasaulinės gydytojų federacijos Lietuvos asociacijos narė, RŠA tarybos narė, NŠTA narė.