LRDT naujas sezonas: žmogiškumo temos, apie kurias norisi ne tiesiog kalbėti, bet šaukti

G. Gorinas „Atminimo maldą“ parašė 1989-aisiais Maskvos „Lenkomo“ teatrui pagal žydų literatūros klasiko Šolomo Aleichemo (Solomono Rabinovičiaus, 1859–1916 m.) kūrinio „Tevjė pienininkas“ motyvus. Spektaklį tąsyk Rusijoje statė režisierius Markas Zacharovas, garsiam aktoriui Jevgenijui Leonovui skirtas pagrindinis Tevjė pienininko vaidmuo tapo paskutiniu jo gyvenime.

Spaudos konferencijoje, skirtoje Lietuvos teatro scenoje pirmąkart statomam spektakliui „Atminimo malda“, režisierius V. Gurfinkelis pasidalijo mintimis, kokiomis aktualijomis šis darbas susisieja su dabartimi ir kokių apmąstymų kelia vietos atžvilgiu – žinant, kad netoli Lietuvos rusų dramos teatro kadaise buvo istorinis žydų kvartalas.

„Žmogus, patiriantis priespaudą, visada svajos apie laisvę, visada galvos, kaip pragyventi gyvenimą, kad būtų žiedas tarp praeities ir ateities. Galvos apie tai, kad toje grandinėje niekas nesutrūktų. Galvos, kaip neiššvaistyti, nepamesti jam įduotos saujelės druskos ir ją perduoti ateinančiai kartai. Žinoma, mes naudojame kai kuriuos žanrinius elementus, susijusius su žydų kultūra, kita vertus, aš puikiai suvokiu, kad Shakespeare’as tik tada tapo Shakespeare’u, kai liovėsi būti tiesiog anglas vaikinas. Lyg jo požiūrio į pasaulį kampas būtų pasikeitęs. Lygiai taip pat ir su Šolomu Aleichemu. Tačiau Gorinas į pasaulį žvelgė jau kitomis akimis, ir praėjus trisdešimčiai metų nuo šios pjesės premjeros mes irgi savaip žvelgiame į šį pasaulį. Šioje vietoje supranti, kaip arti Aušvicas, koks tragiškas buvo XX amžius ir koks ne mažiau tragiškas yra XXI amžius“, – artėjant premjerai svarstė LRDT vyr. režisierius V. Gurfinkelis.

Jis teigė besitikintis, kad šis teatro sezonas žiūrovus sudomins savo turiniu ir turiningumu, nes pasaulio pramogos prieinamos ne vien teatrui, o kai esi jame, norisi ne prasiblaškymo, o turinio.

„Kuo beprasmiškesnis tampa pasaulis, tuo daugiau iš teatro norisi turinio, – sakė V. Gurfinkelis. – Dėl to šiame sezone – ir didžios pjesės, ir labai rimta režisūra, ir, mano požiūriu, svarbiausios žmogiškumo temos, apie kurias norisi ne tiesiog kalbėti, bet šaukti. Nes šiandien žmogiškumas taip išpurvinamas tų visų socialinių, politinių dalykų, kad pasidaro baisu nuo žmogaus. Norėtųsi, kad esminiu ženklu dabar taptų žmogus, laikantis pasaulį.“

G. Gorino „Atminimo maldos“ veiksmas vyksta XX a. pradžioje, Rusijos imperiją purto neramumai: karas su Japonija, 1905–1907 m. pirmoji Rusijos revoliucija su žydų pogromais, naujos Konstitucijos priėmimas ir permainos. Jos pasiekia ir atokų Ukrainos Anatovkos miestelį, apgyvendintą rusų, ukrainiečių ir žydų. Anatovkoje su savo šeima ir penkiomis dukromis gyvena ir vargšas pienininkas Tevjė – išmintingas, religingas žydas. „Atminimo malda“ persmelkta archajiškos žydiškos išminties ir unikalaus, kartu liūdno ir juokingo humoro, leidžiančio įveikti dažnai nežmoniškus sunkumus.

„Pasakysiu taip, – svarstė V. Gurfinkelis. – Tos pražudytos sielos, kurios šiandien kamuojasi besiblaškydamos visame pasaulyje, yra su mumis susijusios. Šis spektaklis – ir apie visas pražudytas nelaisvas sielas. Svarbiausias dalykas – kaip atiduoti vaikams daugiau, negu galime, ir kaip žūtbūt padaryti jų gyvenimą laimingą. Tai, žinoma, susiję ir su šiuo kraštu. Negali būti nesusiję. Sklaidant tuos kūrinio puslapius galima numirti – nesuprantu, kaip nestoja širdis tiems, kurie dirba su archyvine medžiaga. Vis dėlto teatre svarbūs apmąstymai apie žmogaus sielą. Nesame nei istorikai, nei politikai – mes galvojame, kaip mums šiame pasaulyje išgyventi, save išsaugoti ir nenukentėti.“

LRDT vadovė Olga Polevikova V. Gurfinkelio režisuotą „Atminimo maldą“ vadina dideliu, gražiu ir giliu spektakliu – tokiu, kokio šiandienai labai reikia.

Spektaklio scenografiją sukūrė dailininkė Irena Jarutis, kompozitorius – Vitalijus Istominas, choreografė – Irina Tkačenko. Spektaklyje vaidina Viačeslavas Lukjanovas, Jevgenija Gladij, Valentinas Novopolskis, Jurijus Ščiuckis, Sergejus Zinovjevas, Larisa Popova, Juliana Volodko, Jelena Orlova, Jevgenija Karpikova ir kt. Dviejų veiksmų spektaklis bus vaidinamas rusų kalba su lietuviškais titrais.

Šį sezoną LRDT dar laukia režisieriaus Algirdo Latėno darbas „Filomena Morturano“ pagal Eduardo de Filipo pjesę; spektaklis pagal Romaino Gary knygą „Gyvenimas dar prieš akis“; programa ir skaitytojų klubas vaikams. Kitąmet Diana Dobreva iš Bulgarijos čia statys spektaklį pagal Euripido „Medėją“, o vokiečių režisierius Andreasas Mercas – pagal Bertoldą Brechtą.