Lukašenkai ribų nėra

Baltarusijos valdžia pasiekė tašką, iš kurio nebegrįžtama. Į paskutinę stotelę Aleksandras Lukašenka „atskrido“ Ryanair bendrovės lėktuvu praeitą sekmadienį. Lėktuvo, skridusio iš vienos ES sostinės į kitą, nusodinimas Minske yra dar negirdėtas valstybinio terorizmo atvejis. Baltarusija tapo valstybe, valdoma teroristinės organizacijos.

Neįžvelgiu jokio gudraus Lukašenkos plano šioje provokacijoje. Tikslas aiškus – parodyti, kad „batkos tvirtos rankos“ siekia visur, net ir užsienyje, o režimo priešai bus neišvengiamai nubausti. Kaip pastebėjo ne vienas komentatorius, tokio plano įgyvendinimas yra neįmanomas be Rusijos žvalgybų pagalbos. Baltarusijos KGB tikrai neužtenka jėgų veikti pasauliniu lygiu, nors Baltarusijos opozicija sako, kad Vilniuje daug Lukašenkos agentų. Žinoma, Rusija nepripažins dalyvavusi sekmadienio reide, kaip nepripažįsta nuodijusi Skripalius ar organizavusi sprogimus Čekijoje. Tačiau tai ir taip aišku.

A. Lukašenka visą gyvenimą buvo paprastas kaip bulvė ir maniakiškai kerštingas. Dar sovietiniais laikais, jam dirbant tarybinio ūkio pirmininku, nebuvo nė vieno traktorininko, kurio jis nebūtų mušęs – kad negertų, kad nevogtų, kad bijotų. Iš tarybinio ūkio pirmininko tapęs šalies vadovu (o juo jis tapo aistringai kovodamas su korupcija) Lukašenka nesuvokia, kaip gali atsirasti kažkas jo valdomoje šalyje, kas gali turėti savo nuomonę.

V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA nuotrauka

Žinoma, nuo to, kad Lukašenka yra valdžios įsikabinęs primityvas su kolchozo vadovo didybės manija, niekam nelengviau. Greičiau dar sunkiau. Lukašenka nesupranta, manau nuoširdžiai, jam metamų kaltinimų. Juk jis toks „alfa patinas“, kuriam viskas leidžiama. Ko gero, ir kitus jis vertina pagal šį kriterijų. Todėl ES argumentai jam nieko nereiškia, greičiau rodo tik oponentų silpnumą.

Dabar pakalbėkime apie Baltarusijos žiniasklaidą. Jau pats faktas, kad lėktuvas nusodinamas Minske, siekiant suimti režimui nepalankų žurnalistą, daug sako – žurnalistai yra priešai, o nepriklausoma spauda turi būti sunaikinta.

Pradžiai šiek tiek faktų. Nuo pat protestų pradžios suimta daugiau nei 35 tūkst. žmonių, daugelis kankinta. Apie 400 žmonių laikomi politiniais kaliniais. Iškelta 3 000 kriminalinių bylų, o už kaltinimų slypi politiniai motyvai. Represijos prieš žurnalistus ypač negailestingos. Šiuo metu neliko nė vieno nepriklausomo popierinio leidinio. Praktiškai nebeegzistuoja ir internetiniai nepriklausomi portalai. Ką tik valdžia paskelbė, kad bus baudžiami žurnalistai, pranešantys apie „nesankcionuotus renginius“. Lukašenkos savisaugos instinktas sako, jog svarbu ne tiek patys protestai, kiek informacija apie juos.

Paskutinis ir pats stipriausias smūgis nepriklausomai žiniasklaidai suduotas užgrobiant portalą Tut.by ir visiškai blokuojant jo veiklą. Tai net daugiau nei vien smūgis žiniasklaidai. Prieš užblokavimą Tut.by turėjo daugiau kaip 3,5 milijonų vartotojų per mėnesį. Tut.by apėmė daug sričių, ne tik žiniasklaidą, bet, sakykim, kad ir internetinį paštą, ir savo apimtimi priminė Rusijos Yandex.ru. Jėga uždarius Tut.by, šį smūgį tikrai pajuto daug Baltarusijos vartotojų – ir ne tik jie, nes Tut.by bandė įsitvirtinti ir užsienio rinkose.

Tut.by nebuvo griežtai opozicinis portalas. Jis buvo objektyvus bei stengėsi nepažeisti Baltarusijos įstatymų. Tačiau šioje šalyje objektyvumas jau yra nusikaltimas. Valdžia apkaltino Tut.by vengimu mokėti mokesčius. Šiuo metu Baltarusijos teisėsauga gali nuteisti ir „įrodyti“ bet kokią kaltę, svarbu, kad būtų objektas. Todėl naivu būtų tikėtis Tut.by išteisinimo ir grįžimo į rinką. Tai puikus pavyzdys, kaip režimas smogia net savo ūkiui, nes sukurti antrą tokį Tut.by kainuos ne tik pinigų, bet ir laiko.

Lukašenkai svarbu asmeninis išlikimas, o ne šalies ūkis. Tas išlikimas beveik garantuotas, kol už pečių stovi Kremlius. Tik niekas nežino, kokia bus tos paramos kaina ir ar galų gale Baltarusija netaps Rusijos gubernija. Tačiau pats blogiausias variantas Lukašenkai būtų, jei vietoj „gerojo“ Putino kažkokiu stebuklingu būdu atsirastų demokratinė Rusija. Kol kas tai – iš fantastikos srities. Realu, kad Lukašenkai, visiškai save įsivarius į kampą, Astravo elektrinė atsidurtų Rusijos teritorijoje.

Ką gali padaryti Vakarai, kad Baltarusijoje pasikeistų režimas? Beveik nieko. Sankcijos bei izoliacija smogia visų pirma Baltarusijos žmonėms. Tačiau tik jie ir gali pakeisti padėtį. Dabar gi atrodo, jog protestų judėjimas menksta ir buvęs tarybinio ūkio direktorius ima viršų. Tačiau 1985 metais atrodė, jog TSRS amžina, ir niekas neprognozavo, kad po penkerių metų jos neliks pasaulio žemėlapyje.