2021 01 06

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

LVK pirmininkas apie pakeistą sprendimą dėl viešų pamaldų: tai darome iš solidarumo su visais, kuriems sunku

Arkivysk. Gintaras Grušas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Ganytojai apsigalvojo. Visuomenės (net ir pačių tikinčiųjų) prieštaringai vertintas sprendimas pakeistas. Vienų katalikų džiaugsmui, kitų – nusivylimui.

Lietuvos vyskupų konferencija, vakar pranešusi, kad nuo sausio 11 d. bus atnaujinamos viešos pamaldos su tikinčiųjų dalyvavimu, šiandien informuoja, kad galiojantys apribojimai vis dėlto pratęsiami iki sausio 31 d.

„Pandeminė situacija išlieka gana rimta“

Naujajame, sausio 6 d., vyskupų laiške rašoma:

„Šiuo sunkiu laiku Kalėdų šventes sutikome kitaip nei įprastai. Saugodami vieni kitų sveikatą ir gyvybę, atsisakėme įprasto susibūrimo į iškilmingas pamaldas. Dėkojame visiems už supratimą, kantrybę ir už atsakingą laikyseną.

Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė sugrįžti prie tvarkos, kuri mūsų bažnyčiose galiojo per karantiną iki praeitų metų gruodžio 16-os dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių. Tad metų pabaigoje buvome nutarę šią tvarką sugrąžinti pasibaigus Kalėdų laikui – nuo sausio 11 dienos.

Visgi naujųjų metų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka gana rimta. Vyriausybės priimti griežtesni apribojimai, iš pradžių skirti tik šventiniam laikotarpiui, buvo pratęsti iki numatytos karantino pabaigos.

Tad, atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d. su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.

Suprantame, kokia svarbi mums visiems yra sielovados pagalba. Primename, kad bažnyčios išlieka atviros privačiai tikinčiųjų maldai. Laidotuvių šv. Mišios ar kiti sakramentai švenčiami tik artimiausių šeimos narių aplinkoje. Susitarus su kunigu yra galimybė atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją.

Šiandien švenčiame Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmę. Ji kalba mums apie Dievą, apsireiškiantį visų tautų žmonėms, apie Jo šviesą, pasiekiančią net ir giliose tamsybėse esančiuosius. Šios dienos iškilmė taip pat kreipia mūsų žvilgsnį į Išminčius, atsiliepiančius į Dievo apsireiškimą ir ateinančius į susitikimą su Juo kuklioje prakartėlėje. Jokie sunkumai negali mūsų atskirti nuo Dievo. Mūsų malda tegul veda į gyvą tikėjimo liudijimą, kasdienybėje parodant daugiau solidarumo ir atjautos vienų kitiems. Juk ten, kur yra gailestis ir meilė, ten yra Dievas.“

Arkivysk. Gintaras Grušas. Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotrauka

Arkivysk. G. Grušas: balsavau už apribojimų pratęsimą

Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivysk. Gintaras Grušas dėkoja visiems Bažnyčioje tarnaujantiems savanoriams, kurie žmonėms padeda pandemijos metu. Taip pat ganytojas išreiškia padėką kunigams, kurie COVID-19 skyriuose lanko ligonius ir jiems teikia sakramentus.

Komentuodamas esamą situaciją, LVK pirmininkas sako, kad vakar paskelbtas sprendimas nuo sausio 11 d. sugrąžinti viešas pamaldas buvo priimtas dar prieš Naujuosius – gruodžio 30 d. Šis nutarimas nebuvo naujai svarstytas, tačiau šiandien, kaip teigiama, sulaukę atgarsio iš medikų, vyskupai nusprendė susirinkti posėdžiui.

Pasak G. Grušo, ganytojai diskutuodami svarstė ir rinkosi tarp dviejų dalykų – sielovadinio Mišių poreikio ir sveikatos bei saugos reikalavimų. Į pagalbą vyskupai kvietėsi ir Vyriausybės ekspertus bei medikus – pastarųjų argumentai ir įtikino daugumą ganytojų.

„Matome, kad dar yra per anksti, ir nusprendėme, jog palaikysime griežtesnę tvarką  Bažnyčioje, – sako arkivyskupas. – Turbūt tas dalykas, kuris nemažai nulėmė ankstesnį sprendimą [atnaujinti viešas pamaldas], buvo sielovados poreikis ir faktas, kad net įprastais, ne pandemijos, metais, dabartiniu laikotarpiu, po švenčių, Bažnyčioje labai smarkiai sumažėja tikinčiųjų. Taigi, dabar mažiau žmonių ateidavo dėl pandemijos, o tie, kuriems svarbus sielovados penas, per Mišias išlaikė atstumus.  Žmonių skaičius, ypač darbo dienomis, Mišiose yra minimalus. Bet po konsultacijų su medikais iš solidarumo nutarėme dar negrįžti prie ankstesnės tvarkos.“

Paklaustas, ar naujajam sprendimui padarė įtakos sumažėjusios pajamos iš tikinčiųjų aukų, G. Grušas atsakė, kad Bažnyčios situacija panaši kaip ir daugumos verslų – tad pandemija daro finansinę įtaką. Tačiau vyskupams svarstant dėl viešų pamaldų sugrąžinimo piniginis klausimas nebuvo iškeltas.

Evgenios Levin nuotrauka

Vilniaus arkivyskupas metropolitas pažymi, kad kunigų ir kitų tikinčiųjų nuomonės dėl viešų pamaldų ribojimo  išsiskiria: „Yra platus nuotaikų spektras. Yra grupė žmonių, kurie pripratę Mišiose dalyvauti dažnai – kasdien ar kas sekmadienį. Jiems tos dvasinės paramos, pagalbos trūksta. Kai kurie ateina dėl dvasinių pokalbių su kunigu ar atlikti išpažintį, priimti Komuniją. Kiti teisingai saugo savo ir kitų sveikatą. Mes tikrai girdime abiejų pusių balsus. Kiekvieną kartą, kai priimame naujus sprendimus, sulaukiame ir kritikos, ir dėkingumo.“

Lietuvos vyskupų konferenciją sudaro 9 ganytojai, kurie įvairius svarbius sprendimus priima demokratiškai, t. y. balsavimo būdu. Tad, kaip interviu „Bernardinai.lt“ yra pastebėjęs arkivysk. Kęstutis Kėvalas, balsavimo rezultatu patenkinti būna ne visi vyskupai – ir gali tekti viešumoje atstovauti pozicijai, už kurią tu pats asmeniškai nebalsavai.

„Pavyzdžiui, gruodžio 16 dienos sprendimą [stabdyti viešas pamaldas] svarstėme kokias 8 valandas. Vyko labai plačios diskusijos. Tai nėra lengvas klausimas, ypač vyskupams. Nuomonės buvo skirtingos, bet pasiekėme konsensusą. Ir šiandien buvo įvairių nuomonių, koks geresnis kelias, bet atradom konsensusą su stipria dauguma“, – sako G. Grušas.

Kokia asmeninė arkivyskupo nuomonė dėl viešų pamaldų karantino metu ir kaip jis pats balsavo? „Aš ilgai svarsčiau tą klausimą. Kalbant apie šią dieną, manau, kad susilaikymas yra tas protingas sprendimas, už tai ir pasisakiau.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

LVK pirmininkas taip pat sulaukė klausimo, ar planuojama dėl COVID-19 testuoti kunigus, kurie šiuo metu turi daugiau kontaktų su parapijiečiais – tam, kad tikintieji būtų apsaugoti. „Buvo įvairių kalbų. Mes, vyskupai, išsamiai šito dar nesvarstėme. Sudėtinga tai daryti, nes kontroliuoti kiekvieną žmogų, kad jis turėtų testą, nelabai norėtųsi. Mes kliaujamės žmonių sąmoningumu, o kur reikia, mūsų kapelionai į ligonines eina su apsaugine apranga“, – teigia arkivyskupas.

Sugriežtinto karantino metu vis pasigirsta kalbų apie kunigus, kurie, nepaisydami vyskupų nurodymo, „slapta“ aukoja Mišias su tikinčiaisiais. G. Grušas tai vertina kaip dabartinėje situacijoje ne visai tinkamą uolumą: „Bažnyčioje mes turim visko. Kliaujamės kunigų sąžiningumu. Bet, kaip matėme, kas darėsi su postais [savivaldybių ribose] ir kiek žmonių buvo „apsukami“ policijos kelyje, šiuo metu ne visada ir ne visi yra sąmoningi. Mes pakartotinai prašome, kad būtų saugomasi. Net kai Mišios laikomos be susirinkusių žmonių, kažkiek patarnautojų dažnai vis tiek būna – kas nors filmuoja, groja vargonais ar gieda. Taigi, saujelė žmonių Mišiose dalyvauja, jų būna. O tie kunigai [kurie nepaiso vyskupų nurodymų] dažniausiai taip daro iš sielovadinio uolumo. Prašome jų laikytis tvarkos, bet ne visada tai pavyksta.“

Pasak G. Grušo, pandemija palietė ir Vilniaus arkivyskupijos dvasininkus. Dvidešimt kunigų persirgo COVID-19, kai kurie – sunkia forma. O du kunigai dėl šios ligos mirė.

Parengė Simonas Bendžius