2022 01 21

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

M. Jastramskis: jei viltis dėl pasaulio ateities egzistuoja, ją rasime demokratiškose, atvirose, savo piliečiais besirūpinančiose šalyse

Mažvydas Jastramskis. A. Morozovo nuotrauka

VU TSPMI dėstytojas, straipsnių ir knygų autorius dr. Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime. Politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas. Anot M. Jastramskio, dalis Lietuvos gyventojų iš demokratijos norėtų daugiau ekonominės pažangos ir socialinio teisingumo.

Iš visų minčių apie demokratiją bene dažniausiai kartojama priklauso XX a. vidurio Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui: „Yra sakoma, kad demokratija yra blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas, kurios jau buvo išbandytos.“ Ar XXI a. mokslas sutiktų su šia mintimi?

Leiskite atsakyti rinkimų tyrėjų Nico Cheesemano ir Briano Klaaso, kuriuos labai gerbiu, suformuluotu klausimu. Įsivaizduokite, kad gimstate bet kokioje valstybėje, bet kokioje valdymo formoje. Ar rinksitės demokratiją, ar autoritarinį režimą? Ar rizikuosite, kad patektumėte į gerai valdomą, bet ne visai demokratišką šalį, pavyzdžiui, Singapūrą?  Nemanau. Kiekvienam Singapūrui pasaulyje yra po Venesuelą ir Zimbabvę.

Demokratija reikalinga visų pirma todėl, kad žmogus, deja, nėra tobulas. Atleiskite už šią klišę, tačiau ji būtina tam, kad suvoktume demokratijos pranašumą. Dėl žmogaus, o kartu ir politikų, netobulumo reikia mechanizmo, kad galėtume rinkimais išspirti blogą valdžią lauk. Maža to – demokratija mums duoda startinį paketą pilietinių ir politinių teisių, kurių negausite kitur. Manau, geras sandoris.

Teigiate, kad demokratijos yra turtingesnės. Kaip manote, kodėl taip yra? Pavyzdžių ieškoti toli nereikia – atkūrusi  nepriklausomybę, Lietuva pasirinko liberalios demokratijos kelią ir juo eina jau daugiau nei 30 m. Per tą laiką pasiekta mūsų šalies ekonomikos pažanga yra laikoma didžiule sėkmės istorija.

Taip, tikrosios demokratijos vidutiniškai yra ekonomiškai toliau pažengusios. Reikėtų pastebėti, kad priežastinė seka čia nėra paprasta. Klasikiniuose politikos tyrimuose, pavyzdžiui, Ronaldo Ingleharto, rasime argumentų, kad ekonomika pati lemia demokratizaciją, o geresnis gyvenimas keičia liberalesnių ir laisvesnių žmonių nuostatas.

Tačiau, apibendrindamas visumą, sakyčiau, kad ryšys yra abipusis ir palaikantis. Ne vien tokie palyginimai kaip Baltarusijos ir Lietuvos, bet ir pavyzdžiai kituose regionuose, tokiuose kaip Afrika, akivaizdžiai yra demokratijos naudai. Panagrinėję giliau matome, kad laisvi rinkimai spaudžia valdžią bent kažkiek investuoti į švietimą. Be to, ilgametė, įsitvirtinusi demokratija yra palanki kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir išsilavinusiems piliečiams. Natūraliai jie vėliau tampa aktyvia visuomenės dalimi ir svarbiais politinių partijų rinkėjais. Demokratija nėra atskiriama nuo mišrios rinkos ekonomikos ir stiprios vidurinės klasės, todėl šis ryšys primena simbiozę.

Kaip manote, ar Lietuvos gyventojai yra patenkinti demokratija šalyje? Koks yra mūsų visuomenės santykis su ja?

Negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti, nes pasitenkinimas demokratija yra sudėtinga sąvoka. Taip, galima tiesiog žmonių paklausti, ar jie yra patenkinti, taip daro politikos sociologai ir kiti tyrėjai. Tačiau nėra visai aišku, ką respondentai tiksliai turi galvoje, atsakydami į tokį klausimą. Pastarosiose rinkimų studijose patenkintų ir nepatenkintų demokratija žmonių skaičius Lietuvoje buvo panašus.

Iš to, ką žinau ir su kuo esu susipažinęs giliau, apibendrinčiau, kad Lietuvos gyventojai vertina galimybę balsuoti, žodžio laisvę ir kitas politines teises. Bet akivaizdu ir tai, kad visuomenėje pasigendama skaidrumo, geresnio visų lygybės prieš įstatymą įgyvendinimo. Dalis piliečių iš demokratijos norėtų ir daugiau ekonominės pažangos, socialinio teisingumo, kad sukurta gerovė pasiektų kuo daugiau gyventojų.

Esate sakęs, kad demokratijoms labiau rūpi aplinkosauga. Kodėl taip yra?

Demokratinės šalys žaliosios politikos indeksuose vidutiniškai iš tiesų atrodo šiek tiek geriau. Pavyzdžiui, pirmaujančios valstybės šiuo požiūriu būtų kokybiškos demokratijos: Danija, Švedija, Norvegija. Visų pirma taip yra todėl, kad tikrose demokratijose žmogaus gyvenimas ir jo kokybė yra didesnė vertybė.

Visgi reikia pripažinti, kad tai nėra stiprus ryšys ir dėsniu to nevadinčiau. Ir tarp demokratijų yra valstybių, kurių pastangos aplinkosaugoje, deja, dar labai mažos. Tačiau jei viltis dėl pasaulio ateities egzistuoja, tai ją rasime demokratiškose, atvirose, savo piliečiais besirūpinančiose šalyse.

Vasario 4 d. būsite vienas iš didžiausios nuotolinės pamokos „Mokonomika“ mokytojų. Savo pamokoje klausiate, ar demokratija apsimoka? Ką į tai atsakytumėte Jūs?

Atsakysiu vienareikšmiškai ir paprastai: tikrai taip, demokratija apsimoka. O pamokoje šį atsakymą pagrįsiu penkiais konkrečiais argumentais.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Mažvydo Jastramskio argumentus galėsite išgirsti didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika”, kuri vyks 2022 m. vasario 4 dieną. Tai bus žinių šventė, skirta 1–12 klasių moksleiviams ir jų mokytojams. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves 24 įvairių sričių mokytojai bei ekspertai, kurie kalbės apie kūrybą, tvarumą, inovacijas, pilietiškumą ir kitus svarbius bei įdomius dalykus. Daugiau informacijos bei registracija ČIA.