2021 06 12

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

M. Radžiūnaitės kūrybos paroda apie viduramžius

Monika Radžiūnaitė, „Malda ligoniui / Orationis ad infirmum“. Pamėnkalnio galerijos nuotrauka

Nuo birželio 15 d., trečiadienio, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) be atidaromojo renginio atveriama menininkės Monikos Radžiūnaitės kūrybos paroda „Apstybės / Superfluitates“.

Linas Bliškevičius: „Monikos Radžiūnaitės paroda „Apstybės / Superfluitates“ Pamėnkalnio galerijoje – tai antroji viduramžių ciklo paroda, kurioje menininkė tęsia to laikotarpio kultūros istorijos, senovinių legendų ir pasakojimų, literatūros, meno istorijos ir ikonografijos bei krikščioniškosios tradicijos temas sujungiančių darbų pristatymą. Parodoje eksponuojami darbai, kuriuose dėmesys skiriamas grožiui, dekorui ir puošnumui, įkvėptam laikotarpio vizualumo – vitražų, manuskriptų, mozaikų ir viduramžių ornamentikos. Pasitelkdama autentiškus pavyzdžius ar jų detales, menininkė sujungia jas su viduramžių teologų bei šventųjų tekstais ir juos transformuoja į šiuolaikinę tapybinę formą, kurioje atsiskleidžia ikonografija grįsti pasakojimai, kartais į didaktiškumą linkę pamokymai, kviečiantys žiūrovą matomus vaizdus mintyse paversti į tekstus. 

Parodoje „Apstybės / Superfluitates“ Monika Radžiūnaitė atranda viduramžius, kaip pripildytus ryškių spalvų ir per jas persismelkiančios šviesos. Darbuose gausu puošnumo, kuris slepia prasminį turinį – hipersaitus, vizualiuosius rebusus, o raktas į juos slypi ne tik krikščioniškosios ikonografijos žodyne, bet ir bendrame žinojime bei nekintamame žmogaus žemiškume.

Pirmojoje viduramžių ciklo dalyje „Hyperlink“ buvo akcentuojama teksto ir nuorodų gausos svarba, leidžianti prisipildyti ir persipildyti informacija, atrasti vaizdo reikšmių potencialą, jo skaitymo būdus per nesibaigiančią informacinę grandinę, nuo vieno fakto pereinant prie kito ir taip laisvai kurti savas, ne tik iš anksto numatytas, reikšmes. „Apstybėmis“ menininkė siekia šią informaciją sudėti į smaragdišką žibėjimą, krauju srūvantį raudonį, prabangų lazurito mėlynumą, išsiraičiusį, optišką ornamentą ir pažinti besigėrint žemiškuoju dailumu.

Monika Radžiūnaitė, „Išblyškęs Linas mintija apie meną / Defluxit Linas cogitat artis“. Pamėnkalnio galerijos nuotrauka
Monika Radžiūnaitė, „Šv. Augustinas stebi savo motiną / S. Augustini matrem servatis“. Pamėnkalnio galerijos nuotrauka

Jaunosios kartos menininkės Monikos Radžiūnaitės kūrybai būdinga istorijos interpretacija, senosios tapybos elementų suaktualinimas ir kultūrinių nuorodų pasitelkimas, siužetiškumas. Menininkės kūrybinė strategija remiasi nežinojimu, neišmanymu, kvailumu ar klaida, kaip sąmoninga kvailumo būsena, išvaduojančia menininkę iš poreikio žinoti tikrąsias vaizdų reikšmes ar istorines jų prasmes, formavimosi aplinkybes.

Nors Monika Radžiūnaitė kurdama paveikslus atlieka išsamų meninį tyrimą, remiasi autentiškais viduramžių vizualiosios kultūros pavyzdžiais ir tokiais medievistais kaip Johanas Huizinga, Hermanas Pleij, Michelis Pastoreau, Umberto Eco, tokiais šventaisiais ir teologais kaip šv. Jonas Damaskietis, šv. Augustinas, šv. Tomas Akvinietis, Hugonas Viktoriškis ir kitais amžininkais bei laikotarpio tyrinėtojais, tačiau nesiekdama visažinystės, gautą informaciją atmiežia įvairiomis humoro formomis: ironija, sarkazmu, satyra ir teigia, kad viskam išgvildenti „džiaugsmingai neturi vilties“.

Apie savo kūrybą Radžiūnaitė sako: „Viduramžių negalime rekonstruoti, istoriją mes galime tik suaktualinti, pasitelkdami tai, kas išliko ir ką tyrinėtojai manė esant svarbų. Tačiau pats atkūrimo procesas gali atskleisti tai, kas mums svarbu dabartyje ir kas dabartyje išliko amžina.“ 

Monikos Radžiūnaitės paroda „Apstybės / Superfluitates“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki liepos 10 d. Parodos lankymas – nemokamas. 

Pamėnkalnio galerijos informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien