2023 02 02
Vidutinis skaitymo laikas:
Magdalena Avietėnaitė – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) vasario 9 d., ketvirtadienį, 17.00 val. kviečia į parodos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ atidarymą.
1924-ieji. Berne, Šveicarijos sostinėje, vyksta pirmoji tarptautinė telegrafo agentūrų konferencija, kurioje dalyvauja 22-iejų šalių delegatai vyrai ir tarp jų viena moteris – Lietuvos atstovė Magdalena Avietėnaitė.
Ji buvo bene vienintelė moteris prieškario Lietuvoje, prasimušusi ten, kur tuo metu derėjo būti tik vyrams. Ji būtų sugebėjusi dirbti net ministre ar diplomate, bet… buvo moteris – „neįprastas ir nenormalus dalykas“ to meto politiniame gyvenime.
Magdalena Avietėnaitė – Amerikos lietuvė, išsilavinimą įgijusi Ženevoje. Atsiliepdama į prezidento Antano Smetonos kreipimąsi, 1920 m. ji sugrįžo į Lietuvą ir buvo priimta į Užsienio reikalų ministeriją. 1924 m. tapo ELTOS vedėja, 1926 m. – Spaudos biuro viršininke, vėliau – Spaudos ir informacijos departamento direktore. M. Avietėnaitei vadovaujant Spaudos biurui, tarpukario Lietuva apie save prabilo pasauliui.
M. Avietėnaitė buvo viena svarbiausių asmenybių tarpukario Lietuvos kultūrinės diplomatijos sferoje. Nepaisant to, jai nepavyko pramušti stiklo lubų (stiklinių lubų (angl. glass ceiling) metafora atsirado XX a. 9 deš., ja nusakomos nematomos kliūtys, ribojančios moterų kilimą karjeros laiptais) – Lietuvos diplomatinės tarnybos elitas nesiryžo vienu iš Lietuvos diplomatų paskirti moterį.
Užtrenktos durys į diplomatų pasaulį M. Avietėnaitei nesutrukdė išlikti lydere ir skleisti šviesą, kai jos labiausiai reikėjo. Moteris pasižymėjo išskirtine drąsa: 1940 m. birželio 15 d. su savo kolege Elena Barščiauskaite iš Užsienio reikalų ministerijos ji išnešė slaptas bylas, jas vėliau perdavė Lietuvos valstybės archyvo vedėjui kunigui Juozapui Stakauskui. M. Avietėnaitė išgelbėjo ne tik dokumentus, bet ir dalį Lietuvos aukso!

1944 m. M. Avietėnaitė pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių glaudėsi karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, veikusio užsienyje, generaline sekretore, įsitraukė į VLIKo veiklą ir tapo jo politinės komisijos nare.
Pasibaigus karui, moteris pasitraukė į JAV, dirbo Detroito universiteto bibliotekoje, dėstė sociologiją Anhursto kolegijoje, dirbo bibliotekininke Švč. Širdies kolegijoje Manhetonvilyje. Silpstant sveikatai, 1964 m. M. Avietėnaitė apsigyveno seselių vienuolių globojamuose senelių namuose Putname. Čia ir mirė 1984 m., eidama 93-iuosius metus.
Už nuopelnus M. Avietėnaitė ne kartą pažymėta Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių apdovanojimais, tarp jų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio, Karūnos 3-iojo laipsnio (Belgijos Karalystė), Garbės legiono 4-ojo laipsnio (Prancūzija) ordinais.
Magdalena Avietėnaitė – bene vienintelė moteris, tarpukariu užėmusi tokias aukštas pareigas valstybės aparate. Ji buvo žmogus, užkūręs Lietuvos viešųjų ryšių kampaniją, dėl kurios pasaulis sužinodavo apie mūsų valstybės meno, ekonomikos ar politikos laimėjimus.
Parodos kuratorės: Violeta Karmalavičienė, Kristina Stankaitė, Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.
Paroda veiks 2023 02 09–2023 04 16.

Parodą papildys plati nemokamų renginių programa:
2023 m. vasario 23 d. 16.00 val. Justinos Minelgaitės-Plentienės (Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra) vieša paskaita apie Laikinosios sostinės balių sezono tradicijas 1919–1940 m.
2023 m. kovo 2 d. 16.00 val. dokumentinių filmų apie M. Avietėnaitę peržiūra su režisieriumi Justinu Lingiu.
2023 m. kovo 23 d. 14 val. istorikės dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės (LR Seimo kanceliarija) vieša paskaita „Viena iš 189: Magdalena Avietėnaitė Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje. Kontekstai“.
2023 m. balandžio 13 d. 14.00 val. humanitarinių mokslų dr. Astos Petraitytės-Briedienės (Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas) vieša paskaita „Magdalena Avietėnaitė ir jos vaidmuo Lietuvos kultūrinės diplomatijos istorijoje“.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija
Naujausi

Kur tai ką tik mačiau? Apie papiktinusius, pasipiktinusius ir papiktinimą

Kun. G. Satkauskas: ligos kryžiaus visi bijome, bet gulint ligoninės lovoje jis gali tapti artimiausiu bičiuliu

Rokiškio kraštas: trys dvarai, viena kelionė

Architektas A. Gučas: Vilnius virsta kažkuo panašiu į Katarą ar Kuveitą, tik gerokai provincialesniu pavidalu

Į Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo kun. Bronius Klemensas Paltanavičius MIC

Liubeko transumptas Vilniuje: Gedimino laiškai ir jų reikšmė

Gydytojas dietologas: madingoji kombuča – sveikatai palankesnis pasirinkimas, bet tinka ne visiems

Aukštaitijos partizanų šeima. Minint Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines

Praėjo laikai, kai gyvendami be matematikos lakstėme su kuokomis paskui mamuto uodegą

Popiežius: keiskime gamybos modelį, kurkime rūpinimosi kultūrą

Arkivysk. G. Grušas: „Kartais sistemai reikia šoko, kad įvyktų persikrovimas“
