Malda atodūsiais – taip, ji tikrai egzistuoja

Kažkada teko eiti išpažinties pas, amžinąjį jam atilsį, kunigą Vincentą Jalinską, liaudyje dėl savo paprasto būdo vadintą tiesiog Vinceliu. Pasiskundžiau, kad sunku melstis, jis ir sako: „Melskis atodūsiais. Pamatei kažką gražaus, sakyk: ‚Ačiū Tau, Viešpatie‘, sunku – sakyk: ‚Dieve, Dieve, padėk.‘ Aš ir pats taip melsdavausi, kai sovietų armijoje teko tarnauti.“ Na, jis ten daugiau pasakojo, bet esmė tokia.

Tąkart man tai pasirodė gana juokingu dalyku, bet visgi pradėjau taip melstis. Ir padėjo. Nepaisant to, tą maldą ilgą laiką prisiminiau kaip kažką komiško.

Tačiau, neseniai beskaitinėdamas prieš Vatikano II susirinkimą parašytą „Katalikų katekizmą“, atradau įdomybę, kurią dabar tiesiog ir pacituosiu:

Atodūsiai. – Mes galime Dievui kalbėti trumpais sakiniais. Juos vadiname atodūsiais. Tai žvilgtelėjimas į Dievą, sielos atsidūsėjimas. Pradėdami darbą, galime tarti: „Viskas tau, o Dieve!“ – Patyrę didelį džiaugsmą: „Ačiū tau, Viešpatie!“ – Akivaizdoje rimto sprendimo: „Viešpatie, parodyk ką aš turiu daryti“ – Pagundoje, varge arba pavojuje: „Jėzau, būk su manimi!“ arba „Viešpatie, padėk man!“ – Išvydę puikų gamtos reginį: „Dieve, koks gražus pasaulis!“ – Eidami pro ligoninę: „Dieve, gelbėk vargstančius ir kenčiančius ligonius!“ – Einant pro kapines: „Viešpatie, suteik jiems amžiną atilsį!“

Atodūsiai, kurie tinka bet kada kalbėti: „Viskas tau, o Dieve!“ – „Mano Dievas ir mano viskas!“ – „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ – „Jėzau, tu esi gailestingas!“ – „Jėzau, Dievo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ – „Taip Tėve!“ – „Viešpatie, kaip tu nori!“ – „Ateik, Šventoji Dvasia!“ – „Viešpatie, pamokyk mane melstis!“ Ir atskiri Viešpaties maldos prašymai galima kalbėti kaip atodūsiai.

Taigi atradau, jog tai nėra kunigo išsigalvojimas, ir pati malda atodūsiais turi savo vietą Bažnyčios Tradicijoje. Ji jau senokai neatrodo komiška, o po šio perskaityto tekstuko ją pradėjau dar labiau vertinti. Praktikuoju ją nuolat, dienos metu. Sakyčiau, tai geras būdas šio laikmečio žmogui, ypač tam, kuris nusilakstęs ir nieko nebespėja.

Žinoma, gal negerai, kai visa tavo malda pasidaro tik atodūsiai, tačiau ji vertinga, nes puikiai pašventina dieną.